Rodomi pranešimai su žymėmis ligos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis ligos. Rodyti visus pranešimus

2011 m. kovo 22 d., antradienis

apie viską po truputį

Žaidžiam žaidimą "ką paimtum į mėnulį"
- mama, o kaip žmonės įskrenda į mėnulį?
- hmm, jie neĮskrenda, o atskreda ANT jo
- mama, bet aš bijočiau skristi į mėnulį
- kodėl?
- nes bijau nukristi
- kur nukristi??
- ant žemės!
- nee, iš mėnulio negalima nukristi, - pradedu aiškint gravitacijos dėsnius. Agnė piktai nutraukia:
- tu nieko nežinai! Galima nukristi! Aš vieną kartą nukritau! Ant žemės! Ir labai užsigavau!
- o kada čia buvo? - bandau išsklaidyt įtampą
- sapne...

Agnytė labai moka spekuliuoti visokiomis meilės-rūpesčio temomis
- mama, žinai kodėl aš manau kad tu manimi nesirūpini?
-?
- nes tu man neleidi daryt visko ką aš noriu.


Žaidėm su Agne visą rytą - klijavom, žaidėm mamą-dukrą, statėm namą iš baldų. galiausiai sugalvojau kad nebenoriu daugiau žaisti, o noriu pasiūti. Agnė nenusileido, vis kalbino, galvojo naujus argumentus. Galiausiai, kai suprato kad nieko nebus, įtūžo:
- aš tave išššmesiu! pro langą! o į konteinerį pati įlipk!

Daugiau negu mėnesį sirgdama, Agnė jaučiasi pakalus visokiuose medicinos reikaluose. Arūnas pasiskundė kad jam skauda ausį.
- čia pas tave gripuolis. reikia išplauti su daug vandens. tiesiog įpilti į ausį daug vandens. ne, geriau išspausti svogūnų sulčių, sulašinti į ausį, o ant viršaus - daug vandens.

2010 m. liepos 18 d., sekmadienis

karščio padariniai

Agnytė vis dar serga. mes su Arūnu pasitarę nutarėm, kad jai yra tas klasikinis persivalgymo per karščius atvejis, apie kurį vis įspėjo per TV. esmė- vaikai ir labai kudi žmonės nepavartoję pakankamai skysčių ir riebiai pavalgę, tais riebalais per karščius apsinuodija. nuo to prasideda žymusis acetoninis vėmimas (su kuriuo mes šiandien visą dieną kovojam).

kovojam kas tris minutes girdydami Agnei po šaukštelį skysčių (hydral, vanduo, obuolių kompotas, netgi coca-colą bandėm). ir tai nėra taip baisu kaip skamba, svarbu nustatyti snoozerį, kad tų trijų minučių nereikėtų sekti "rankiniu" būdu.

sunkiausia Agnei buvo likti nevalgius. po pusės dienos bado leidau jai suvalgt sriubytės, bet kad nesukeltų vėmimo - kas tris minutes po šaukštą. reikėjo matyt kaip Agnytė suvalgius vieną šaukštą, prisemia pilną-pilną kitą ir godžiai į jį žiūrėdama laukia "signalo". ir juokinga ir graudu:
 


beje, labai padėjo kondicionierius. na, kad jis padėjo, nustatau iš to, kad tris kartus Agnytei išėjus į miegamąjį (kur nėra kondicionieriaus), ji pradėdavo vemti.

 

2010 m. liepos 14 d., trečiadienis

kelioninė vaistinėlė

prieš ruošdamasi atostogoms, supratau kad kelioninėje vaistinėlėje pakanka trijų dalykų:
- angliukų
- paracetamolio
- termometro

na, dar visokie jodai-pleistrai-tvarsčiai praverstų, bet šito gėrio pilna mašinos vaistinėlėje.

angliukus ir termometrą jau panaudojom...

2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

dar apie darželį

šiaip tai aš tikrai manau kad Agnei jau pats laikas eiti į darželį. mėgsta ji žaisti - ir su žaislais ir su vaikais. ir tiesa sakant po tų kelių apsilankymų darželyje jau sugebėjo susirasti dvi drauges. na bet nesiseka mums...
pradėjom "pratintis" - nuėjom - susirgom. apsveikom - grįžom (aišku, vėl su ašarom, liūdesiu) - darželyje vejauraupiai, skarlatina - vėl neinam. o paskutinis lašas, po kurio nutariau nebeleisti į daržą įki rudens - buvo:
einam į kvepavimo mankšteles. tiksliau aš einu, Agnė nenori. aiškinu "bla-bla, kad greičiau pasveiktum", - "MAMA, AŠ NENORIU PASVEIKTI! AŠ NORIU VISADA SIRGTI IR BŪTI NAMIE SU MAMA!"
na, nieko naujo, bet man tokios mintis ateidavo kažkur nuo 8 metų tik.

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

kvepavimo mankšta

po eilinio bronchito lankom kvepavimo mankštas

visi pratimai atliekami po 10 pakartojimų. jeigu pratimas nesimetriškas - po 10 pakartojimų kiekvienai rankai.
visi pratimai daromi įkvepiant ir iškvepiant - įkvepia visada per nosį, iškvepia per burną lyg užpučiant žvakę.
pratimai atliekami sėdint ant žemo suoliuko.

1. įkvepia - iškvepia.
2. pakelia rankas į viršų - įkvepia, nuleidžia rankas - iškvepia.
3. rankas nuleistos palei šonus, pakelia pečius - įkvepia, nuleidžia - iškvepia.
4. pakelia rankas į viršų (per priekį) - įkvepia, tariant garsą "brrrrra" - padeda delnus ant grindų (staigiai)
5. išskieaičia plačiai rankas - įkvepia, pakelia vieną kelią, apkabina jį - iškvepia sakydama "CHA".
6. kojos ištiestos į priekį. pakelia vieną ranką (per šoną) - įkvepia, paliečia priešingos kojos pirštą - iškvepia
7. stovint. pakelia rankas į viršų - įkvepia, staigiai trenkia rankomis į grindis - iškvepia.
8. daro žingsnį ant suoliuko pakėlus rankas - įkvepia, žingsnis žemyn, rankom paliečia grindis - iškvepia
9. sako AAAA, abiem rankom daužo per krutinę
10. išskiečia rankas - įkvepia, apkabina save tardama garsą RRRRRRRRR (arba ZZZZZZZZ)
11. rankų pirštai liečia pečius. atveda rankas - įkvepia, suglaudžia alkunes - iškvepia.
12. išlaikyt ore kuo ilgiau pasirinktą muilo burbulą
13. ant grindų padedam popieriuką mažą, vaikui reikia pučiant jį apvaryt aplink tarkim stalą.

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

gudruolė

Agnė šiandien sugudravo. susirgo, tai kad organizmą pasaugotų, pasakiau kad nevalgytų jogurtų (nes alergizuoja). o kaip tik vakar su tėčiu pripirko pilną šaldytuvą.
kažką dirbu, Agnė sako "mama, nežiūrėk dabar ką aš darysiu". na aš sąžiningai nežiūriu, bet matyt perilgai užtruko - pamiršau ir pažiūrėjau - ogi jogurtą valgo :)

2010 m. kovo 14 d., sekmadienis

vis dar sergam

kad ko nepamirščiau, pasidariau lentelę. štai po tiek visko vartojam tris kartus dienoje. aš jau baigiu nusibaigti :)

From 2010-03 sergam

2010 m. kovo 10 d., trečiadienis

sergam

Agnei ir vėl bronchitas. nuobodžiaujam namie.
From 2010-03 sergam

2009 m. spalio 2 d., penktadienis

kaip mes ieškojom ligų

nukopijavau čia mokslinį traktatą apie ligą, kuri Agnę užpuolė. ten aišku daug visko prirašyta, bet teisybės dėlei reik užfiksuti ir tai, kaip viskas vyksta pas mus.

visų pirma, sirgti pradėjom nuo to, kad ... pradėjom ieškoti ligų. na, Agnės sakyčiau jau chroniškos problemos - nuolat besilaikanti neaukšta temperatūra (37,3 -37,5) ir šią vasarą dasidėjo dar kosuliukas. toks rytinis, nevarginantis, bet kai kasdien - neramu.

taigi, rugsiejį (o kodėl aš nesugalvojau to anksčiau, o tik likus mėnesiui iki gimdymo?) pradėjom žygį pas daktarus.

pradėjom nuo mūsų pediatrės. jos paraginti "pasigydėm" nuo kirminų, bet rezultato nebuvo. tada nusiuntė pas pulmonologę.

pulmonologė nieko nerado ir pasakė kad kosulys alerginis. siuntimo pas alergologą aišku negavom.

iš pokalbių su daktarais surinkau kelias diagnozes kurias galima buvo patikrint: mikoplazmas su citoplazmom, toksokorozė. o iš savo nuostabaus palikimo dukrelei - citomegalo virusą (nes pas mane rado). taigi nutariau važiuot į žvėryno alergologinį, ten visus tyrimus daro ir vienas pliusas jų naudai - labai gražiai paima kraują vaikams (nes kai kur išvis neima, pvz. kardiolitoj mums atsisakė, o kai kur bijo labiau negu vaikas, taigi rezultatas būna, na galima įsivaizduoti).

taigi paskambinau į tą alergologinį, ir bekalbėdama sugalvojau užsirašyt konsultacijos. pagalvojau, gal ten labiau su tokiais kosuliai susidūrę, gal nereikės daryt tiek daug tyrimų.

kur tau... prikalbėjo dar padaryt alergijos palėtę. vienžo, sumokėjau už viską... 400 Lt... na, bet ką daryt, kai gyvent norisi...

rezultatas - jokių plazmų ir alergijų pas Agnę nėra. ta prasme, nėr dėl ko kosyt. tą progą gydytoja išrašė priešastminį gydymą, kad patikrint "versiją", jis ir padėjo. bet jautė mano širdis, nereikėjo gerti tų vaistų... dar geriant Agnė atrodė labai pavargusi, o Arūnas pastebėjo ir tai kad yra kažkokkia žalia, ar geltona... pabaigus kursą, Agnė ir susirgo ta mononukleoze... mūsų pediatrė prasitarė, kad tie priešalerginiai vaistai gali paskatinti šią ligą. na, ne patį virusą, bet slopina organizmo atsaką į jį.

dar rado kad Agnė turi citomegalo virusą, bet šiuo metu neaktyvią formą. tą progą gavom siuntimą pas infektologą. kuris nieko doro nepasakė. bet kolkas palikau šį klausimą atvirą, nes yra svarbesnių.

rezultatas šiai dienai: baigiam sveikti nuo mononukleozės. kosulys atsinaujino. dėl temperatūros dar neaišku, bet greičiausia ji laikosi dėl to citomegalo viruso. ką su juo daryt irgi neaišku.

na, dabar apie monokuliozę. prasidėjo ji temperatūra, pradžiai neaukšta (iki 38), o po dviejų dienų labai ištyno kaklo limfmazgiai ir temperatūra pakylo iki 40. ačiū mūsų pediatrei, kad sugebėjo atpažinti ligą, o ne gydė nuo anginos, kaip dažnai būna tokiais atvejais (prisiskaičiau supermamoj). taigi, nustatė diagnozę, gydymo nėra, reik gulėt, mušti temperatūra. nu ir mušėm tris dienas, paskui nukrito.
apart aukštos temperatūros, kuri tikrai neramino (mano "saugi" temperatūros riba yra 39,5 - su tokia Agnė gali gerai jaustis, žaisti ir niekad nebuvo traukulių), vienas iš šios ligos požymių, kuris labai vargina - nuovargis ir nuotaika. nuotaika pas Agnytę tikrai depresova... labai-labai jos gaila, bet ir pati neatlaikau tokios jos nuotaikos kartais - ir papykstu ir paverkiu...

vat taip ir gyvenam. o prieš akis sesės gimimas. apie kurį tiesa sakant šią savaitę neturėjau laiko net pagalvoti... džiaugiuosi tik kad gimus sesei Agnė jau bus nebeužkrėčiama, nereikės "riboti kontakto".

sergam

Infekcinė mononukleozė
www.infomed.lt Brigita Budrytė

Epštein-Bar viruso infekcija (liaukų uždegimas, infekcinė mononukleozė, Mononucleosis infeciosa, Glandular fever)

Infekcinė mononukleozė, arba liaukų uždegimas, yra ūminė virusinė infekcija, sukeliama Epštein-Bar viruso.[...]
Epštein-Bar virusas yra perduodamas oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Virusu galima užsikrėsti ir perpilant kraują, kaulų čiulpų transplantacijos metu. Tačiau dažniausiai virusas yra perduodamas kitam žmogui per seiles, tad infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis. Infekcijos šaltinis – ūmia ar lėtine forma sergantis infekcine mononukleoze žmogus. Nustatyta, kad daugiausiai liaukų uždegimu susergama ankstyvoje vaikystėje ir vėlyvoje paauglystėje, dažniau rudenį ir pavasarį. Jaunuoliai, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, suserga daug dažniau. Inkubacinis laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą ir simptomų atsiradimo trunka 5-12 dienų, o kartais gali tęstis ir iki dviejų mėnesių.
Simptomai
•Dvi savaites iki pagrindinių ligos simptomų atsiradimo pacientas gali jaustis lyg peršalęs: jam skauda galvą, atsiranda sloga, kosulys;
•Ligoniui prasideda stiprus gerklės skausmas, būna tonzilių, žiočių lankų, ryklės sienelės patinimas, paraudimas, ant tonzilių – lengvai nusiimantys apnašai (būna 90% ligonių), kurie po to nekraujuoja;
•Pasunkėja kvėpavimas pro nosį, gali atsirasti nosinis balsas, knarkimas;
•Pacientas karščiuoja (nuo keturių dienų iki mėnesio, dažniausiai temperatūra pakyla iki 38- 40 C);
•Ligonis skundžiasi galvos, raumenų, kaulų skausmais;
•Pacientas gausiai prakaituoja, jaučiasi labai pavargęs, praranda apetitą;
•Dėl padidėjusios blužnies gali prasidėti pilvo skausmai;
•Padidėja kaklo, pažasties ir kirkšnies limfiniai mazgai, neretai jų padidėjimas gali būti pirmas ligos simptomas. Paprastai jie išauga iki 1-3 cm dydžio.
•Limfiniai mazgai yra neskausmingi, standoki, nesuaugę su aplinkiniais audiniais;
•Ligos dieną kepenys padidėja;
•Atsiranda viso kūno nespecifinis bėrimas gelsvos odos fone;
•Gali pasireikšti depresija;
Diagnozės nustatymas

Infekcinė mononukleozė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir bendruoju bei biocheminiu kraujo tyrimais. Kraujo tyrime randamas padidėjęs monocitų (vienų iš baltųjų kraujo kūnelių) kiekis. Jų kiekis išauga nuo 30 iki 50-70 proc. Kad būtų patikslinta infekcinės mononukleozės diagnozė, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, kurio metu yra nustatomi specifiniai viruso antikūnai. Jie gali būti aptinkami 3-6 savaitę nuo ligos pradžios ir išlieka visą gyvenimą.

Komplikacijos

Dažniausiai pasveikstama per 2-4 savaites ir jokių liekamųjų reiškinių ar komplikacijų nepasireiškia. Tačiau kartais gali išsivystyti:
•Dalinis kvėpavimų takų nepraeinamumas;
•Plaučių uždegimas;
•Anemija;
•Trombocitopenija (sumažėjęs kraujo plokštelių kiekis);
•Meningitas (smegenų dangalų uždegimas dėl pažeistos centrinės nervų sistemos), galvinių nervų pažeidimai;
•Labai retais atvejais gali plyšti blužnis;
•Kartais ligos eiga yra labai sunki ir tampa lėtine;
Gydymas

Ligos simptomus gali palengvinti konservatyvios gydymo priemonės. Rekomenduojama gerti karštus gėrimus, kurie sumažins gerklės skausmą. Jeigu karščiuojate, būtina vartoti daug skysčių, kad neatsirastų dehidratacijos požymių. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo reikalaujančios veiklos ir praleisti kelias dienas lovoje. Rekomenduojama palaukti bent kelias savaites ir tik tada grįžti prie normalaus fizinio aktyvumo. Patariama šešias savaites po ligos nevartoti alkoholinių gėrimų. Dėl didelio nuovargio, kuris vargina beveik visus pacientus, gali prireikti net kelių mėnesių, kol žmogus pasijaus visiškai sveikas. Tad būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą, sveikai maitintis, vengti svaigiųjų gėrimų ir nerūkyti, kad sveikimo periodas būtų kuo trumpesnis ir efektyvesnis.

Persirgus infekcine mononukleoze, įgyjamas ilgalaikis imunitetas, apsaugantis nuo pakartotinio infekcijos simptominio pasireiškimo. Nustatyta, kad net 90-95 proc. pasaulio žmonių turi Epštein-Bar viruso antikūnių.
Specifinio medikamentinio gydymo prieš Epštein-Bar virusą nėra. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali būti skiriami, jeigu pacientą vargina stiprūs skausmai ir aukšta temperatūra.

2009 m. kovo 1 d., sekmadienis

plaučių uždegimas

pagaliau baigiam atsigauti po Agnės plaučių uždegimo. jau gyvenam tik pusiau karantino režimu - drasiai einam į lauką, tik dar neinam į svečius, parduotuves, mokyklėlę, baseiną. kolkas dar laikosi nedidelė temperatūra, dėl to neramu.
labai klastingas tas plaučių uždegimas, tiesa sakant jei nebūtume nuvažiave pas daktarę (o liga vystosi taip, kad nebuvo ko ten ir važiuot) - net ir nesužinotume. susirgo Agnė "normaliu" gripu, pakarščiavo tris dienas, pakosėjo, temperatūra pati nukrito, nebegrįžo, o ir kosulys praėjo. tai visa laimė, kad kai tik susirgo, nuvažiavom į marcinkevičiaus ligoninę (kam priklauso pagal rajoną - rekomenduoju, žmonių nebuvo visiškai, o ir personalas labai malonus, ne kaip santariškėse), o ten daktarė ir išgirdo "kažką" plaučiuose. bandėm dar savaitę tą "kažką" vyti liaudiškom priemonėm, bet nepavyko, tai neapsiėjom šį kartą be antibiotikų.
tik vat keista, kad kai tik pradėjom gerti antibiotikus, užkilo nedidelė temperatūra - 37,3, ir laikosi iki šiol...
o šiaip sunkus laikas buvo - Agnei bloga, man bloga, papuko sumažinom gerokai, beveik per pusę, palikom tik prieš miegą (ir miego metu), eiti niekur neinam... Agnė prisižiūrėjo į mane, ir dabar ją dažnai pykika (pykina), ji taip juokingai prisimerkia, susigraudina ir man apie tai praneša :) tikiuosi, prasidėjo pavasaris ir viskas vėl pasikeis į gerą - aš nebedirbsiu (pagaliau! :)) ), ligos atslugs, orai sušils :)

2008 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

kaip "mušti" temperatūrą

kažkada jau rašiau apie temperatūrą, čia

vakar vakare Agnei vėl pakilo temperatūra, iki 39. Nelabai malonu, nes vakar buvo penktadienis, reiškias savaitgalį reik kažkaip išsiverst be gydytojos. Va tau ir pasekmės temperatūros "mušimo" vaistais - ketvirtadienį vakare atrodė sveikas vaikas, dar svarsčiau ar kreiptis į gydytoją penktadienį ryte, bet kam - juk vaikas pasveiko...

Nors temperatūra buvo aukšta, Agnė jautėsi puikiai, šoko, dainavo (reikia kažkur išsilieti, kai dvi dienas neini į lauką). Nutarėm vaisdų dar neduoti. Tada apsiginklavus internetu ir turimom knygom apie vaikus (o turėjau tik vieną tinkančią - "Padėkime augti") suradau (o tiksliai prisiminiau) visus natūralius tempratūros "mušimo" būdus.

Nu ir pakomentuosiu keletą.

Trečiadienį naudojom aptrinimus vėsiu vandeniu. Esmė - aptrinti vėsiu vandeniu, kad kūnas vėstų. Vandenį reikia parinkti tokį, kuris vaikui būtų malonus, neperšaltas. Nagi mūsų merginai neperšaltas pasirodė tik gana karštas vanduo iš čiaupo. Kadangi pagalvojau juk ant kuno jis vistiek atvės - naudojom tokį. Apiplaudavau kojites, užpakaliuką (nors reikia apiplauti visą). Po to uždėdavau plonas kelnes, geriau neaptemptas, laisvesnes - kad būtų geresnis vėdinimas. Po pirmo apiplovimo temperatūra nukrito laipsniu - iki 38. Valandai. Bet likusieji jokio efekto neturėjo.

Todėl vakar nutariau pabandyt ištrint degtine. Nors dabar ir nerekomenduojama, bet kažko labai pavojingo joje nematau. Reikia vaiką nurengti, ištrinti ir aprengti lengvais laisvais drabužiais. Tiesa, degtinės neturėjom, turėjom samanės. PAgalvojom kad ir ji tiks, o jos dar ir kvapas skanesnis - įtrinus kvepia šviežia juoda duona. Nu r ką - temperatūra nukrito laipsniu - iki 38. Pusvalandžiui. Bet kaip ir su vandeniu, antra aptrinimas jokio efekto neturėjo.

Tada prisiminiau kad reik duoti gerti liepos, aviečių arbatų (yra ir kitų - prakaitą varančių, bet aš jų pavadinimus pirmą kartą girdėjau, o tuo labiau namie neturėjau). Paruošiau liepžiedžių arbatos. Panaudodami su vyru visą savo intelektą, sugalvojom būdą įkalbėti išgerti Agnę pusė puodelio (!) šiltos liepų arbatos. Gėrėm jau lovoj, paskui "ėjom" miegot. Efektas = 0.

Tada išskaičiau ketvirtą būdą - vėsūs blauzdų kompresai. Į porą litrų šilto vandenens (vienu laipsniu vėsesnį už vaiką, tai mum gavosi 38 - visai šiltas) reik išspausti pusės citrinos sulčių (arba šaukštą vaisių - obuolių, vynuogių - acto), apvinioti vaiko blaizdas medvilninėmis palutėmis pamirkytomis šiame vandenyje, ant viršaus uždėti medvilnines ar vilnones ilgas kojines, apkloti, laukti 10 minučių, paskui pakeisti palutes. Ir taip tris kartus. Dar buvo pastaba - jei nuimant palutes kojos bus šaltos - procedūros netęsti. Aš kažkaip nesuradau vilnonių kojinių, uždėjau medvilnines, o užklota Agnė buvo vien medvilnine palute. Gal dėl to po pirmo užviniojimo kojos atšalo, tai daugiau nekartojau. Temperatūra nenukrito visai... Tiesa, procedūros metu Agnė miegojo, kitaip neįsivaizduoju kaip reikėtų dėrėtis dėl tokios procedūros :)))

Galiausiai naktį Agnė išprakaitavo pati, be jokių priemonių. Atsibudo su 36,7.

Beje, jeigu tarp skaitančių yra tokių, kurios iš praktikos žino bent vieną veikianti nevaistinį temperatūros mušimo būdą - pasidalinkit :)

2008 m. gruodžio 4 d., ketvirtadienis

susirgo

Vakar Agnė susirgo.
Atsibuo popiet su temperatūra. 40...
Paskui vėmė kelis kartus. Daviau angliuku, dar vėmė. Ryte angliukų gabaliukai iš nosies byrejo.
Bandžiau "mušt" temperatūrą aptrinymais - š... pirmą kartą numušiau iki 38, po pusvalandžio vėl užkylo iki 39.5, ir daugiau jokie aptrinymai efekto neturėjo. Naktį taip pir pramiegojo su temperatūra tarp 39 ir 39.5
Ryte temperatūro nenukrito (nors labai tikėjausi kad nukris), tai sugirdėm ibufeno - per pusvalandį ji dingo. Dar kartą vėmė, paviduriavo - ir tiek. Visą likusią dieną žaidė laiminga, tik šiandien yra labai pavargus - ir pietų miego anksčiau nuėjo, ir nakties miego labai sunkiai užmygo. Verkė, užmygus kukčiojo.

2008 m. spalio 22 d., trečiadienis

apie įtaigos galią

Šiandien buvom priduoti kraują. Kadangi vizito pas gydytoją repetavimas labai pasiteisino su stomatologu, šį kartą ir kraujo paėmimą repetavom iš anksto.
Iš ryto pažadėjau Agnei, kad važiuosim pas daktarytę, ir ji padarys čik-čik pirštukui. Pirštuką atitinkamai papurčiau :) kai artėjom prie poliklinikos, Agnė pati man vis primindavo, kad nepamirštume čik-čik :) kol sedėjom laukėm siuntimo - visiems aplinkui pasakojo kad eisim čik-čik. Net sugundė kitą mergaitę eit darytis čik-čik (jai irgi reikėjo) :)
Prie čik-čik buvo didelė eilė, vaikai aišku lieka vaikais, tad bėgiojo, dūko. Tęsiau agitaciją, sakau "matai kaip čia linksma". O kai iš kabinieto išėjo verkianti mergaitė (tiksliau, ją išnešė :D ) pasakiau Agnei - tikriausia šitai mergaitei nepadarė čik-čik, dėl to jai taip liūdna ir ji verkia :D
Rezultatas - maža to, kad Agnė pati tiesė pirštuką padaryt čik-čik, paskui su dideliu susidomėjimu ir susižavėjimu žiūrėjo kaip laša kraujukas į menzurką, o išėjus - visiems džiaugsmingai parodė užklijuotą pirštuką :D

2008 m. rugpjūčio 18 d., pirmadienis

kraujo tyrimai

Ką rodo bendras kraujo tyrimas ir kaip jam pasirengti


Sveiko žmogaus kraujo ląstelių skaičius yra gana nekintamas, tad jų skaičiaus pokyčiai gali turėti svarbią diagnostinę reikšmę. Paprasčiausias, informatyviausias ir dažniausiai naudojamas kraujo tyrimo būdas – bendras kraujo tyrimas. Apie jo reikšmę ir rezultatus kalbame su bendrosios praktikos gydytoju Mindaugu RUBIKU.

Kodėl reikia atlikti bendrą kraujo tyrimą?

Net nedidelis kraujo rodiklių nukrypimas nuo normos gali pakenkti organizmui. Beveik nekintama yra kraujo sudėtis, spalva ir cheminės savybės. Joms pakitus, įtariama liga. Atlikus bendrą kraujo tyrimą, galima nustatyti uždegimus, alergiją, kraujo sistemos ligas bei ankstyviausius kitų ligų požymius.

Bendro kraujo tyrimo atsakyme nurodomas:

Eritrocitų skaičius, forma ir dydis
Hemoglobino kiekis eritrocituose
Hematokritas – kraujo plazmos (skystosios kraujo dalies) santykis su bendru kraujo ląstelių kiekiu
Bendras leukocitų skaičius ir jų formų kiekis procentais
Trombocitų skaičius
Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
Esant būtinybei, tyrimo atsakymas gali būti dar išsamesnis.

Eritrocitų kiekio kraujyje normos

Sumažėjus eritrocitų (RBC) (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekiui, prasideda mažakraujystė. Jų kiekis kraujyje taip pat priklauso nuo fiziologinės būklės, pvz., jų padaugėja pavalgius, po sunkaus fizinio krūvio, būnant aukštai kalnuose.
Eritrocitų kiekio kraujyje normos (*101²/l): vyrų – 4,5–5,9, moterų – 4,5–5,2

Hemaglobino ir hematokrito vertė


Svarbi raudonųjų kraujo kūnelių dalis – hemoglobinas (HGB). Jis prisijungia ir išnešioja deguonies molekules po visą organizmą. Kai hemoglobino kiekis mažas, deguonies lygis krenta, ir organizmui tampa sudėtingiau išlaikyti normalų aktyvumą.
Vertinant kraujo deguonies išnešiojimo galimybes, taip pat svarbus hematokrito (HCT) kiekis.
Jei hemoglobino lygis nukrenta žemiau 100 g/l ar hematokrito kiekis nukrenta žemiau nei 30 proc., diagnozuojama mažakraujystė.
Hematokrito norma: vyr. – 41–53 proc., mot. – 36–46 proc.
Suaugusiųjų hemoglobino norma: vyrams – 140–180 g/l, moterims –120–160 g/l.
Vidutinis hemoglobino kiekis eritrocite– 27,6–33,3 Pg.

Trombocitų kiekio kraujyje normos

Pagrindinė trombocitų funkcija – dalyvauti kraujo krešėjime. Organizmas turi labai ribotą kraujo plokštelių kiekį, todėl jų resursai gali greitai išsekti. Jei trombocitų koncentracija maža, paprastai kraujo perpylimas neatliekamas, nebent pacientas kraujuoja ar koncentracija nukrenta žemiau nei5*109/l. Maža trombocitų koncentracija padidina nukraujavimo riziką, o didelė (trombocitozė) gali sukelti trombozę.

Trombocitų kiekio kraujyje normos:
Trombocitai – 150–350*109/l; vidutinis trombocitų tūris – 7,4–10,4 fl.

Leukocitų kiekio kraujyje normos

Kai leukocitų padaugėja, būna leukocitozė, o, kai sumažėja, – leukopenija.
Suaugusiųjų leukocitų kiekio kraujyje norma – 4,3–8,0 *109/l.

Eritrocitų nusėdimo greitis gali parodyti ligą


Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) – eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Eritrocitų nusėdimas priklauso ir nuo pačių eritrocitų, ir nuo plazmos savybių. ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos. Esant kraujotakos nepakankamumui, eritrocitai absorbuoja vandenį, ir jų ENG lėtėja. ENG greitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas – lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Suaugusiųjų eritrocitų nusėdimo greičio kraujyje normos: vyrams – 1–20 mm/val., moterims – 2–30 mm/val.

Pagrindiniai reikalavimai pacientui, besiruošiančiam atlikti kraujo tyrimą
· Prieš atliekant bendrą kraujo tyrimą pacientas turi būti nevalgęs 3 val. Svarbu prisiminti, kad sultys, arbata, kava, juo labiau su cukrumi, – taip pat maistas. Leidžiama gerti tik vandenį.
· Likus 1–2 dienoms iki tyrimo, patariama mažiau valgyti riebaus ir kepto maisto, nevartoti alkoholio. Valandą iki tyrimo nerūkykite.
· Daugelio fermentų ir hormonų kiekis kraujyje įvairiu paros metu gali svyruoti, todėl kraujo tyrimą patartina atlikti iki 10 val. ryto.
· Prieš atliekant kraujo tyrimą rekomenduojama vengti fizinio krūvio ir streso. Prieš tyrimą reikia nusiraminti ir 10–15 min. pailsėti.
· Jeigu ruošiatės pradėti vartoti vaistus, tuomet tyrimus geriau atlikite prieš pradėdami juos vartoti arba po gydymo vaistais praėjus 10–14 dienų. Jei vartojate vaistų, būtinai įspėkite apie tai savo gydytoją arba laboratorijos darbuotoją.
· Nepatariama atlikti kraujo tyrimų po rentgenologinių ir ultragarsinių tyrimų, masažo, refleksoterapijos arba fizioterapijos procedūrų.
· Laboratorinių tyrimų rezultatų tikslumui užtikrinti patariama atlikti juos tuo pat metu ir toje pačioje laboratorijoje.


Parengė Inga MARKŪNAITĖ


"Sveikas žmogus" 2007 m. Nr. 2

2008 m. liepos 25 d., penktadienis

širšė

Šiandien nusipirkom turgely paskutinių šiais metais žemuogių. Agnė sedėdama vėžyme iš maišelio valgė. Taip skanu buvo vaikui, vos ne visą stiklynę ir suvalgė. Tik staigai kaip užkauks... pasirodo suvalgė kartu širšę, o ta įgėlė į lupą. Išsigandau labai, iškart paskambinau gydytojai, gavau patarimų, liepė stebėt. Lygtais пронесло, neatsirado jokios alerginės reakcijos...

Tą progą užsirašysiu patarimus kuriuos gavau iš Agnės gydytojos ir iš greitosios gydytojos:
- ant įgelimo vietos reikia dėt cukraus "pastą" (praskiest cukrų su vandeniu, bet kad būtų labai tiršta masė). čia kaip supratau nuodus traukia.
- dėti šaltį (kai įgelia į lupą - daviau pačiulpt ledukų. bet supratau kad tokiam atvejui patartina turėt šaldyklyje kokių nors šaldytų sulčių, o dar geriau turbūt cheminių ledų ryškiai ružavos spalvo, kad vaikas norėtų juos čiulpti)
- profilaktiškai sugirdyt kažko nuo alergijos (mes turim clemastinum). bet pasak gydytojos jei būtų rimta alerginė reakcija - to nepakaktų, reikia kad suleistų adrenalino aplink įgelimo vietą.
- stebėti vaiką daugmaž valandą. pavojingi požymiai-apsunkintas kvepavimas, bėrimas. Tik juos pastebėjus reikia kviest greitąją, nes pasak gydytojos čia maks. "10 minučių reikalas" (tarp kitko greitoji pas dustantį žmogų privalo atvažiuot ne vėliau kaip per 15 min. kažin ką jam tas 5 minutes daryt? )

2008 m. birželio 27 d., penktadienis

pilvuko diegliai

Pagalvojau reik užrašyt kol nepamiršau.

Pilvuko bėdos kankino galima pasakyt nuo antros nakties ir iki trijų mėn. Nors blogiausias laikotarpis buvo nuo trijų savaičių iki pustrečio mėn.

Kaip pasireiškė: praėjus 10-15 min. po valgio Agnė pradėdavo verkti, raityti kojites. Nepadėdavo niekas iš tradicinių priemonių:
-panešiojimas pilvuku žemyn
-pilvuko šildymas
-kojyčių pakilnojimas
-pankolių, krapų vaisių arbatėlės (Agnei ar man)
Biški padėdavo papusti fenu (bet tik kol puti), labiausiai tai padėdavo vėl įkišti papą. taip ir darydavau. bet po 10-15 min. viskas pasikartodavo.
Spėju kad dėl dieglių Agnė valgė DAUG, užtai daug ir atpilinėjo (perskaičiau, kad tai yra toks mechanizmas kad vaikas nepersivalgytų ir nenutuktų... pažiūrėsim)
Dar padėdavo espumizanas, bet tik tuo atveju jei jį suduodavau prieš KIEKVIENĄ maitinimą.
Dar padėdavo migdyti ant pilvo. Taip Agnė miegojo turbūt iki 5 mėn., kol neišmoko pati atsiverst.



Kartais miegojo ant mano pilvo. Porą kartų išmiegojo taip visą naktį. Na man vis geriau nei nešiot verkiantį vaiką.
Dar reikėdavo duoti atsirūgti - jei normaliai atsirūgdavo, irgi netaip skaudėjo. Per maitinimą kas 10-15 min. vis pakeldavau ir duodavau atsirūgt. Paskui įsigudrinau maitint ją paguldžius pilvuku ant savo pilvo - taip atsirūgdavo valgymo metu.

Labai sunkus buvo laikas - labai sunku matyt kaip vaikas pastoviai kenčia, nelaimingas. Vis galvoju kad jin net šypsotis dėl to pradėjo vėlokai - apie antrą mėn. Kaip gi pradėt šypsotis kai taip sunku gyvent? :)

2008 m. birželio 1 d., sekmadienis

vaistinėlė

pažiūrėkit čia

Šiuo metu dažniausiai naudojami "medikamentai":
* eukaliptų eterinis aliejus. naudojam ingaliacijoms, voniai kai sergam peršalimo ligomis.
* kremas "basalis". naudojam tepti odą kai paberia
* sudokremas - tepti labai paraudusią odą
* žuvų taukai
* gerosios bakterijos
* smecta - kai vemia, viduriuoja
* šildantis tepalas su eukaliptais (dr.Taison berods) - kai peršala tepam pėdutes, neseniai pradėjom tepti krutinę, nugarą kai kosijo. Šiaip iš vienos mamos išgirdau kad kudikiams nepatariama tepti širdies plotą šildančiu tepalu, nes neaišku kaip širdutė sureaguos.
* viburcol žvakutės. Iki šiol panaudojam gal būt tik tris, bet Agnei veiksmingi - kai blogai jaučiasi (didelė temperatūra) ir negali užmigt.
* dentinox tepaliukas dantienoms. naudojam nedažnai. kartą pabandžiau pati - tikrai veiksmingas.
* "ausinis" infroraudonų spindulių termometras - pamatuoja temperatūrą per vieną sekundę
* vaistinėlėj turim atsargon ibufeną - nuo temperatūros
* taip pat turim vaistą nuo alergijos - berods clemastinum. dar nebuvom panaudoję
* euforbium - naudojam nuo slogos
* medetkų arbata - naudojam plauti nosį kai slogoja, kartais praplaunam odą kai labai paberia
* lakišų, ugniažolės arbatos - plauti pabertą odą
* dilgelių arbata - plaunam paberimus, taip pat kaip rekomendavo gydytoja kartais padarau arbatą o kartais įdedu į sriubą (kol sriuba verda palaikau joje tris minutes) - padeda "suvirškinti" baltymus (mėsą, pieną), nes nuo jų beria.
* levandų eterinis aliejus - naudojam voniai kai sergam peršalimo ligomis, arba šiaip nusiraminimui.
* umcalor - homeopatinis vaistas, liaudiškai "homeopatinis antibiotikas", sužadinantis organizmo gynibines funkcijas. Naudojam kai sergam peršalimo ligomis.

2008 m. gegužės 27 d., antradienis

bronchitas

Aną savaitę Agnė sirgo bronchitu.
Aprašysiu ligos eitą sknt, kaip gyditis, kad kitą kartą žinočiau.
Prasidėjo viskas nuo aukštos temperatūros, kuri laikėsi tris paras (38-38,5), tada dar tris paras ryte temperatūra buvo nelabai aukšta, bet užkildavo vakarop. Trečios dienos pabaugoje pasirodė kosuliukas, ir toks negražus garsas kvepuojant, kai norėjosi už ją atsikosėt. Kosuliukas laikėsi lygiai savaitę. Dar biški tekėjo nosis.
Gydėmės:
* Umcalor
* Hedelix
* Eukalipto tepalu
triniau krutinę, nugarytę ir pėdutės prieš kiekvieną miegą
* Garinomes vonioj su eukalipto aliejaus lašais
* Pati dariau "vibromasažą" (jį galima daryt kai nėra temperatūros)

Poliklinikoj gavom ir "valdišką" nemokomą virbromasažą, bet Agnė kategoriškai atsisakė netgi atsigulti, tai masažuotoja šiek tiek papasakojo man kaip jį teisingai atlikti, tuo viskas ir baigėsi.

Visą ligos savaitę Agnė nieko nevalgė. Na aišku išskyrus papo. Tik vakar prisiminiau būdą įsiūlyt jai pavalgyt - ogi žuvų taukai :D pirmą kartą po ligos suvalgė pilną lėkštę košės.

2007 m. gruodžio 30 d., sekmadienis

roto, noro virusai

Prieš kalėdas pagavom žymų vėmimo-triedimo virusą.
Pradžiai galvojom kad roto, bet paskui pasirodė kad ne, tai galvoju gal buvo noro. Blogiausia kad tam noro imuniteto nėra, tai kaip ir veltui kankinomes išeina. Geriau jau tikrai būtų roto.
Na bet iš eilės. Pradžiai blogai pasijutau aš, paskui Agnė ir Arūnas. Pirmą dieną Agnė 3 kartus vėmė, viduriavo, temperatūra buvo neaukšta, jautėsi gerai, valgė papą. Antrą dieną viskas tas pats, tik jau pasidarė labai silpna - vis norėdavo kažkur prigult, užmygdavo ant rankų. Paskambinau gydytojai, papasakojau viską. Štai pagrindiniai gydymo būdai:
* Reikia duoti daug gerti. Bet ko, kad tik gertu, nes mažiems vaikams ir taip sunku ką nors įkišti. Labai gerai razinų-obuolių kompotą (razinos atstato elektrolitų pusiausvyrą, obuoliai teigiamai veikia skrandžio ir žarnyno veiklą). Taip pat tinka kisielius, mineralinis, melisų-imbiero arbata, arbata su cinamonu (cinamonas ir imbieras naikina skrandyje virusus). Aišku geriausia vartoti specialius vaistus - hydral, regidron.
* smecta pirmomis dienomis
* gerosios bakterijos
Na kadangi Agnė šiaip nieko išskyrus papo negeria, o šeštadienį (antrą susirgimo dieną) ir papo nenorėjo, be to tik vieną kartą per parą sisiojo - nusprendėm važiuot lašalinės.
Nuvažiavom į ligoninę, kur Agnę labai išgasdino vištos seselės - sugalvojo kad be mamos bus ramiau pastatyt lašalinę. Ko pasekoja Agnė porą valandų verkė kol neužmygo, o užmigus dar pusvalandį kukčiojo.
Naktį lašėjo lašalinę, o ryte Agnė ištyno. Todėl kitą dieną lašalinės nestatė. Dar kitą vėl pastatė.
Agnės nuotaika ligoninėj buvo labai bloga - na ir aišku - reikėjo sedėti visą laiką lovoje, šalta, girdėm švirkštu. Žodžiu po antros lašalinės išvažiavom namo. Tai buvo kaip tik Kučių diena.
Kadangi dėl šios ligos eglutės neturėjom, namų nepapuošėm, dovanų nesupakavom, į svčius važiuot negalėjom - nelabai kokios išėjo Agnės pirmos kalėdos...
Kitą dieną pagal gydytojos rekomendacijos reikėjo girdyti Agnei daug skysčių - 300 ml. Pati nieko negėrė, vienintelis dalykas kuriuo pavyko sugundyt - tirštas ryžių kisielius. O šiap girdėm su švirkštu,nuo ko ne tik Agnei bet ir mums su tėčiu pomažu vystėsi depresija..
O kitą dieną Agnei pakilo temperatūra 38,5... Dar kitą - 39... Nors po dviejų dienų viskas praėjo, nuvažiavom pas gydytoją padarėm tyrimus. Viskas gerai. Tikiuosi kad baigėsi šis ligų maratonas, bent jau Agnei, nes panašu kad šiuo virusu užsikretė ir Arūnas.