įvaldo fotografavimą

     paskolinom iš tetos mažą fotoaparatą (mūsų labai didelis, Agnei net sunku pakelt)
va čia darbai, ryškiausiai atspindintys Agnės pastangas :)))

• mašinytė


• mašinytė


• Čianga (ten kur matosi mano ranka. liepė laikyt čiangą, pasodino mane ir fotkino :) )


• koja (fotografavo atsisėdus savo kojas. beveik pavyko :) )

žaidimas

labai juokingas žaidimas - piešti kartu. pradeda Agnė: piešia kažką (mes visada pradedam nuo šuo :) ), o kai viską nupiešia - galima prisijungti ir pabaigti :))) man šis žaidimas patiko labiau nei Agnei :)))))

 

piešimo progresas

Agnė jau pradėjo piešt žmogeliukus. Va čia matosi, kad žmogeliukai turi galvą, akytes, nosytę, burnytę :)))) dar turbūt turi rankas ir kojas...

 

šiaip

 

apie bučkius

esu laiminga mama, nes kolkas daugumą Agnės bėdų galiu pagydit bučiniais :)
taip miela-graudu-juokinga būna, kai ji užsigauna, prieina verkianti ir duoda man skaudančią vietą pabučiuot :) ypač kai susidaužia kojytes :))) o kartais tyčia pradeda verkšlent, atseit bum (užsigavo), tiesia man kojytę pabučiavimui :) man negaila - pabučiuoju :))

baimės, baimės, baimės

nuo ano baimių užrašo praėjo vos kelios dienos, o mes jau turim tris naujas baimes.
vienam tokiam pasirodyme moteriškė įlindo į trikotažinį maišą ir šoko. Agnei ji iškart nepatiko, bet kažkaip laikėsi, įsispaudė į mane ir nežiūrėjo į tą moteriškę (buvo ir daugiau pasirodančių). bet pasirodymo gale moteriškė priėjo arčiau, nematyt patapo neįmanoma - nu ir Agnė apsiverkė. išėjom.
šiandien valgėm Akropoly. sugalvojom atsisėst prie ledo, ten tuo metu treniravosi berniukai ledo ritulininkai. na ką gi - ir jų išsigando...
paskui nuėjom prie kikos. išsigando už lango miegančio šuniuko... aišku, mopsai ir man - negražiausia veislė, na bet šunų tai pažista daug ir nebijo...

šnekorka

sėdim su Agne ant sofos, aš - su kompu, Agnė su Čianga. Šneka:
guji (guli)
nusiima (bando nuimt Čiangos džemperį)
nusiima
kasi (???)
ti-ti-ti-ti (šiaip)
atsek
titite (rankyte)
titite
sysi (šitas. Prašo ŠITO papo. duodu)
guji (grįžta prie Čiangos)
ssssss
tip-tip
ti-ti-ti
(grįžta prie papo)
ajojo (skamba tel., nekeliu. grįžta prie čiangos)
pum
aaaa (migdo Čiangą)
nose (nosis)
sp-sp (šiaip)
PAPA (duodu papą)
ne (atima telefoną)
ajajajajajajajaja (šiaip)
ajaj
ajej
tetititi
papaaa (papą)
ne (nori atmt tel, neduodu)
čia suskamba telefonas, ir mūsų pasidelkės baigiasi.

baimė

šiandien Agnė vėl išsigando... paršiuku aprengto žmogaus. Vėl - nes prieš tai jau buvo išsigandus papugos, degučio, drambliuku arpengto žmogaus, per vėlines kaukėmis pasipuošusių vaikų ir suopio, kurį antešėm į namus.

kaip mes valgom

būna dienų, kai Agnė valgo visai gerai - valgo pati, suvalgo pusę jai įdėtos porcijos. Būna dienų kai į maistą visai nežiūri. Bet daugiausia būna dienų, kai perdaug apetito neturi, bet jei atspėsi kaip įsiūlyt - pavalgys.

Vienas fokusas labai dažnai padeda ją pamaitint: pasidedu ant stalo popierių. pažadu kažką nupiešt (pradedam visada nuo šuns, pagal Agnės pageidavimą). už kiekvieną nupiešttą objektą - šaukštas sriubos. Tarpuose (kol kramto) Agnė dar sugeba pakoreguot nupieštą :)

Šiandienos mūsų pietūs:

 

apie nešiokles

Pasirodo ir pasakose vaikus nešioklėse nešioja:)

snieginių krabų salotos

Reikės:
vazonėlio salotų
vieno ilgo agurko arba 3-4 paprastų
3 pakelių snieginių krabų mėsos
kietai virto kiaušinio

Agurkus ir kiaušinį supjaustomу, salotas ir mėsą suplėšomу rankomis, pagardinamу majonezu.

Šį receptą parašiau ne dėl maistinės vertės, o dėl to kad tai labai sėkmingas patiekalas ruošiant kartu su Agne :) . Ji prisiima pusę darbų: lukštena kiaušinį, plėšo salotas ir krabų mėsą. Jei dar pavyktų vyrui likusę pusę numest :))))

spygavimai

Kažkada vis nesutarėm su Arūnu - ar galima leist Agnei spygauti. Aš tai leidžiu, Arūnas ne (tipo kaimynams trukdo). Susitarėm, kad mašinoj - galima.
Tai dabar kai važiuojam mašinoj su Arūnu, Agnė vis kviečia jį paspygaut: "tėte, iiiiiiii (tipo spygauja), tėtę, IIIIIII!" :)))))))))

ką veikti lauke kai lyja

šiandien lauke lyja, bet Agnė vistiek norėjo pasivaikščiuoti. Tiesa sakant, man ėjimas į lauką virsta kankyne, kai man tame lauke nėra ką veikti. O kai lyja, ir dar nevažiuojam kurnors toli nuo namų - būtent taip ir atstitinka.

Šiandien sugalvojau sau pramogą - mokinomes pereit per gatvę. Tipo - sustojam, pažiūrim į vieną pusę, į kitą, Agnė turi pasakyt ar nevažiuoja mašinos, ir pateikti išvadas - galima eit per kelią ar ne. Treniravimoes aišku kiemuose. Šiaip viską Agnė suprato, tik (visada būna tas tik, vien dėl jo verta rašyt blogą :) ) ją labai trikdė netoliese laisvės pr. važiuojančios mašinos. Pažiūri į tą pusę, ir vis tos mašinos žiužiuoja (važiuoja) :))) niekaip negalėjom pereit :))

Dar turim du maršrutus lauke, kurie nepriklauso nuo orų, ir kurie man yra nenuobodūs.

Pirmas - važiuojam lesinti antytes. Maršrutas toks: pasistatom mašiną kurnors prie seimo, nueinam į parduotuvę Gedo pr., nusiperkam duonos, nusileidžiam prie upės ir lesinam antytes. užtrunkam su viskuo apie valandą (plius kelionė). Lėti mūsų tempai :)

Antras maršrutas - pasistatom mašiną gedimino požeminėje aikštelėje, išlipam prie gedimino 9. Kartais užeinam ten prie fontano ir pavažinėt eskalatoriumi, tada nueinam į coffy inn kavos (man), dar biški pasitūsinam prie jo ant laiptelių, praeinam Gedo prospektu iki katedros aikštės, nueinam iki dėdes su arkliuku (Gedimino paminklo), apsisukam ir traukiam atgal. Užtrunka irgi apie valandą.

Aišku būna ir kitų marštutų, bet šitie du dažniausiai pasitaiko ir mažiausiai kinta. Aišku, kai einam į lauką su tėčiu ar draugais - būna visai smagu, ir nereik nieko išsigalvot.

Šiaip man dabar pasidarė problema išeit į lauką, nors ir einam kasdien. Nu kiek galima tas antytes lesint, greit jau nebepaskris iš storumo :)))

apie apsirengimą

Prieš kelias dienas Agnė išmoko pati apsivilkti striukę. Va čia yra puiki filmuota medžiaga, kaip paprastai galima to išmokyti (ieškokit pranešimo gale, ačiū Austėjai ir Mortai)

šį ryt išbandžiau dar vieną fokusą - pasiūliau Agnei rengtis kartu. Ta prasme, visiškai viską daryt kartu - nusiimam pižamines kelnes, pižaminius marškinius ir t.t. nu ir suveikė :) iškilo tik viena problema - Agnei, kaip ir man reikėjo pasitepti dezodorantu. Daviau, jis pas mane ekologiškas, bet problema tame, kad Agnė vis negalėjo pataikyt po pažastim (pasirodo pirmą kartą tepantis netaip lengva susigaudyt kokia ranka tepti ir kaip ją pasukti :))))) ). o kai pagaliau pataikė - jai labai-labai kuteno :))))))

jau apsidžiaugiau kad suradau būdą aprengt Agnę be didelių mano emocinių pastangų, bet antrą kartą šis būdas nesuveikė...

ai, dar pamiršau parašyti, šiandien priešnakt Agnė pati užsidėjo pižamines kelnes ir maikytę.

mūsų pozityvus auklėjimas

pozityvus auklėjimas - labai skambūs žodžiai. Kažkada šnekėjom su viena mano gera drauge, ji visai nuoširdžiai tarė tokią frazę "mes tai savo vaiką auklėjam paprastai, knygų neskaitom". Tai va, kartais (dažniausia) kai tik bandau prabilti apie pozityvų auklėjimą - pasijuntu lyg bučiau daug knygų prisiskaičius. O iš tikro viskas taip paprasta ir gyvenimiška. Mes Agnę stengiamės auklėti pozityviai. Papasakosiu kaip.

šiaip apie pozityvų auklėjimą susimasčiau daug anksčiau negu mūsų šeimoj atsirado Agnė - tada kai pradėjom dresuot Basiuką. Kas nežino - Basiukas pas mus sunkus šuo, jo vaikystė buvo matyt labai sunki, o jo blogiausia savybė - kai jis bijo arba jaučiasi nesaugus ar šiaip įsiaudrina - tampa agresyvus. Nuo pat jo pradžios pas mus ir iki šiol vedam jį į dresūrą, kad jis bent jau būtų valdomas. Ta va, vieną kartą instruktorius pasikvietė į svečius vieną kinologę iš Estijos ir ji papasakojo mums apie pozityvų dresavimą . Trumpai - jeigu mes dresuojam savo šunį naudodami maistą kaip paskatinimą ir pavadėlio traukimą kaip bausmę, tai pozityvus dresavimas naudoja tik paskatinimą (ir ne "materialų", o "socialinį" paskatinimą - žaidimą).Daroma prielaida (ir DAUG dirbama ties to), kad pagrindinis šuns troškimas - įtikti šeimininkui. Gaila, bet taip ir neįsigilinom į tą pozityvų dresavimą. Dresuojam kol kas paprastai. Neblogai sekasi, bet kai žinai kad gali būti ne neblogai, o gerai...

Na čia apie šunis. Apie vaikus viskas pasirodo labai panašiai. Pozityvus vaikų auklėjimas (bent jau kiek aš jį suprantu) irgi daro prielaidą, kad vaikai iš prigimties trokšta draugauti su tėvais, jiems patikti ir įtikti, daryti viską kad tėvai būtų patenkinti. Bet gyvenime yra dalykų, kurie skatina tą draugystę arba ją slopina. Taigi, pozityvus auklėjimas puoselėja skatinančius dalykus ir vengia slopinančių.

Mes, kad išsaugotume draugystę (teisingiau jos nesužlugdytume) nenaudojame:
manipuliavimo jausmais (kaltės jausmu, gailesčiu, baime, net meile), įsakymų, šiaip neverčiam Agnės nieko daryt prieš jos valią. apie bausmes, grasinimus išvis patylėsiu. Dažniausia bandom pasiekt savo įkalbinėdami Agnę, ją įtikindami, kartais "papirkdami", kartais tiesiog užkalbėdami dantis. Aišku, nesam neklystantys, bet jei suklystam - stengiamės atsiprašyt. Bet šiaip esam labai pakantūs, kantrybės kol kas nepritrūksta.(ehhhh, kaip aš norėčiau kad mudviejų su vyru santykiai būtų tokie pat kaip mūsų (mano ir vyro) santykiai su Agne... aišku stengiamės ir dirbam ties to...)

O čia keletas fokusų, kuriuos naudojam norėdami paskatint Agnę elgtis pagal mus ir tuo pačiu išsaugoti draugystę:

režimas. kuo aiškesnis pas mus režimas tuo lengviau a) įkalbėti Agnę atlikti rutininius nuobodžius darbus (apsirengti, nusivalyti dantukus, eit miegot), b) įkalbinti Agnę pabandyt kažką nenumatyto (pvz. išgert vaistus)

supratimas. nors Agnė dar labai maža, bet parodymas kad mes ją suprantam dažnai ją mums sugrąžina. (pvz. pavargusi Agnė pamiršo patikrint pašto dėžutę. ji labai dėl to nuliūdo, verkia ir jau pasiruošusi leistis žemyn laiptais. Užteko pritūpti prieš ją ir pasakyt kad aš suprantu kaip ji nusiminė, ir kad man gaila kad pamiršom patikrint paštą - ir ji jau šluosto ašaras ir eina namo) Tiesa, pagal knygas supratimas - tai pagrindinis "vaistas", bet pas mus jis suveikia rečiau nei norėtųsi. Arba mes tiesiog išties jos dažnai nesuprantam...

mandagumas. kaip pavadinsi, taip nepagadinsi - jeigu noriu kad Agnė kažką padarytų - prašau, ne įsakinėju. Dažniausia neveikia nei tas nei tas :))))))))))

paskatinimas (arba jo pažadas). aišku, mes naudojam socialinius paskatinimus - pvz. einam rengtis, tada važiuosim į baseiną. Iš tiesų joks čia nepaskatinimas, mes iš tikro planuojam važiuot į baseiną. Bet vaikui jis atrodo kaip paskatinimas :)) Kartais tenka pažadėti ir kažko neplanuoto - pvz. papiešt kartu jei DABAR eisim namo. Pažadai pas mus - turbūt statistiškai veiksmingiausias būdas, nors prisipažinsiu, kad man jau trūksta fantazijos sugalvoti veiksmingą paskatinimą.

perspėjimas. Visai neseniai pastebėjau, bet labai gerai veikia. Reikia laiku priminti Agnei apie veiklos pasikeitimą. Geriausia primint kuo anksčiau, bet su sąlyga kad po pirmo priminimo iki numatomo laiko ji nepakeis dar 5 užsiėmimų :))) pvz. Agnė žaidžia, primenu kad už pusvalandžio pradedam rengtis (jai tas pusvalandis ne motais, bet aš ŽINAU, kad po pusvalandžio jai nusibos žaist ir ji prašys arba papo arba dar kažko). Tada kuo dažniau reik jai primint, kad artėja X valanda. Ir - stebuklas - aš pasakau kad reikia rengtis - ir ji eina ir rengiasi :)))

autoritetas. Taip jau yra kad vaikai (ir ne tik žmonių, ir ne tik vaikai) mėgsta draugauti su stipresniais už save. Todėl kuo dažniau Agnė gauna suprasti, kad mama ir tėtis - bosai, tuo labiau didėja noras draugauti. Deja, deja, aš esu blogas bosas, man labai sunku rodyt savo autoritetą. Aš nevisada galiu atskirti, kada mano griežtas NE arba PALAUK nepridarys žalos. Gerai žinau kad kūdikiai nelaukia, jiems autoriteto rodyt negalima. Tikrai žinau kad šuo VISADA gali palaukti. O su Agne dažnai reik prisėst ir pamastyt - ar jai mano dėmesys šiuo metu yra BŪTINAS, ar tai tiesiog eilinis ribų bandymas. Kartais neprisėdu ir suklystu - arba ji įsižeidžia (jai tikrai reikėjo dėmesio, o aš čia su savo autoritetais), arba pradeda manim naudotis (ji tikrai galėjo palaukti, bet nusprendė išbandyt ribas - ir laimėjo). Po pastarųjų atvejų jin būna labai nedraugiška.

aišku, būna pas mus tokių situacijų kai Agnė visiškai nenori draugauti, ir mes nesurandam sprendimo. Va pvz. pastaruoju metu ji visai nenori apsirengti į lauką. Nesuprantu kodėl, kokia to priežastis. Ką tada darom? nieko. Įkalbinėjam, įkalbinėjam, kiekvieną dieną tai užtrunka vis ilgiau. Vieną dieną gal būt suprasiu priežastį. Arba bus kažkoks persilaužimas iš Agnės pusės. Bet ką daryt dabar - neįsivaizduoju. dar palauksim.

paprastasis suopis

Vakar prie namų radau neskraidantį paukštį. Pagavau, parsinešiau, įdėjom į dežutę, įpilėm vandens. Šiandien ryte nuvežėm vyr paukščių specialistui (taip pristatė pife) :))))). Jį apžiūrėjo, pasakė kad sveikas paukštis, greičiauia susitrenkė kur (vakar buvo stiprus vėjas, galėjo pvz. atsitrenkt į namo sieną). Sakė palaikys kelias dienas, paleis. Gavau kvitą kad pridaviau gyvuną :)))))

Tiesa, Agnė labai jo išsigando. kai tik jis pradėjo plasnoti sparnais, kaip užrekė AAAAAAA, pradėjo verkti, o paskui vis piktai sakydavo ate į vonios duris (ten pirma nunešėm paukščiuką). Kai šiandien vežėm atiduot, visaip bandė nugalėt savo baimę, bet matėsi kad stresuoja - vos tik paukštis dėžėje sujudėdavo - Agnė sakydavo tššššš. O kai atidavėm ir ėjom atgal - stabtelėjo trumpam, apėjo mane, pasakė tiu-tiu (liet.: nėra), atsiduso ir nusiramino :)))))

vyras bandė nufotkint, bet tas gudruolis vis bandė apsimesti negyvu:))))))

 

čia yra daugiau suopių nuotraukų.

tiesiog...

 

mėlyna + raudona = violetinė

 

 

 

ajojo

teleonas pagal Agnę - ajojo

 

namas

pirmą kartą pabandėm klijuoti alia pva klijais.

 

labai patiko :) klijų negailėjom :)

 

ir vėl apie papus

šiandien draugė Giedrė pasakė, kad kultūringos mamos turi ne papus, o krutį. matyt ji teisi ir reikia mums su Agne kažką keist... greičiausia žargoną :)
Yamahos mokyklėlėj mokytoja liepė pasisodint vaikučius prieš save kad būtų akių kontaktas. Pačios mamos sedėjom ant grindų. Atspėkit, koks vaiko akiu kontaktas atsiranda kai jis pasodinamas priešais sėdinčią ant grindų mamą? Agnė vos atsisėdus sušuko "papai!"...
turbūt reik kažkaip užkoduoti tuos papus, tik kažin kaip juos pavadint - krutis - kažkaip sudėtinga... gal pienas? ar tiesiog valgyt?
:)))))))))

Čianga (3)

Agnė vėl surado Čiangą... Visą vakarą vaikščiuojo laiminga "čianka, čianka". paguldo šalia Martyno, šypsosi, sako "du" :D reiks jai ta proga paaiškint kas yra sesė ir brolis :)

dažom sienas. nebrangiai

 

žirafa

 

tvarka

daviau Agnei jogurtą. nusinešė prie savo staliuko, valgo. po kiek laiko girdžiu "čia, čia!". Žiūriu - valgo Agnė jogurtą, aišku apsidrabsto gerokai, bet (!) vienoj rankoj servetėlė, o kita Basiui rodo kur dar reikia nulaižyt :D o tas aišku рад стараться :)

bubiukai

nu ir prisigalvoja kartais tie vaikai... vakar laikau Agnę ant rankų, ji krapšto nosį. iškrapštė bubiuką. šiaip ji mergaitė tvarkinga - jei būtų šalia kriauklė, nueitų nusiplautų, jei būtų servetėlė - nusišluostytų. o kai nieko šito šalia nėra, geriausia išeitis pasirodė... sukišti jį į mamos nosį...

šilta-šalta

paskutinis "topas" - Agnė lygina viską šilumos prasme. Pačiupinėja savo, tėčio, mano rankas ir praneša "diagnozę" - šiltos ar šaltos :) įvertina sriubą prieš valgant - gal karšta. Lauke būna šalta. Užėjus į laiptinę - šilta. Užsidėjus kepurę - šilta, be kepurės - šalta. Vanduo čiaupe taip pat būna šiltas,šaltas arba karštas.
Atitinkamos ir mimikos - kai šalta - susigužia pečius, papurto galva. Kai šilta - palinksi galva. Kai karšta - papurto galvą.

gražūs žodžiai

šiuo metu Agnė kartoja viską. kai ką pavyksta atkartoti nepriekaištingai, o kai kurie žodžiai skamba savaip :) labai gražūs:

kukuje - kepurė
tiutiuje - lektuvas
niuniuje - mėnulis
niniuoja - dainuoja
niuo - namo
žužu - gražu
nimnimni - Martynas
ababukai - obuoliukai
voja - vonia
gagaga- arkliukas (nuo i-ga-ga)
pėpe - pėdkelnės

labai gražiai Agnę vadina Vėjas - Ganga :)

dažnai klausomes cd su yamahos mokyklėlės dainom. Yra viena daina "gegutė kukuoja". kai tik ji suskamba, Agnė kažkodėl pradeda rodyt į savo koją - "vo! vo!" :)

savadarbiai dažai

na va, pabandžiau pagamint Agnei dažus iš miltų, druskos, vandens, aliejaus ir sausų gėrimu (alia jupi) kaip dažyklio. štai kas gavosi

 

nelabai man patiko, nes nors ir po du pakelius sauso gėrimo įdėjau, spalvos vistiek blyškios. be to tepasi blogai, pirmas cm nieko, o paskui kažkaip nėra dažų. na šitas trukumas galėtų būti pataisomas daugiau aliejaus, ir turbūt labiau viską reikėjo suplakt, gal su blenderiu. o dažiklio reikia kito...

štai ką išėjo nupiešt:

 

domino

vakar nupirkom ir atradom naują žaidimą - domino :) aišku ne su taškiukais, o su spalvom.
pirmą bandėm žaist pagal tikras taisykles. visai pavyko :) tik Agnei sunkiai sekėsi, nes jau buvo vakaras, netaisiukliųlaikymosi laikas. Tada tiesiog dėliojom traukinuką - pirma pagal spalvas, o paskui ir bile kaip :)

pupelės

Buvom pas babą Jadzią. Agnė balkone surado džiovintas nelukštentas pupeles. Tai visos dienos užsiėmimas buvo tas pupeles lukštent :) laaabai geras užsiėmimas :)

tęsiant žindymo temą

Šiandien buvom šeimos klube. Buvo atėjusi Vitalija su Jokubu (3 mėn.). Agnė jį iškart pastebėjo, pasakė kad ten lialia, kad jis aaa. Išeinant Jokubą vėžime supo tėtis, Jokubas nepatenkintas verkė. Priėjusi Agnė bandė paaiškint kad Jokubui reikia papa. Mano dukrytė :D

žindymo įpatumai

vis dar žindau Agnę ir kolkas nesiruošiu nujunkyt. yra tame ir savų pliusų ir savų minusų. bet gal apie juos nerašysiu. Tikrai norėčiau kad visi pasaulio vaikai galėtų žįsti kiek panorėję, bet dabar agitacija neužsiimsiu :) Apie minusus - nešitam bloge...

parašysiu apie tai, kas naujo, ko nebuvo kai ji buvo kudikis.

pirma, šiuo metu pagal Agnės žindymo būdą (ar stilių, kaip pavadidnsi - taip nepagadinsi) tikrai galima nuspėti jos emocinę buseną. Kai jai neramu - žindo labai nemaloniai. nesikandžioja, bet po žindimo skauda. ir kita ranka... čia tai tikrai siaubas...
kas įdomu, dėl dygstančių dantukų ar slogos tokių "baerių" nebuna. tiesiog valgo daugiau ir tiek.

beveik neprašo papo tada kai alkana. kartais - kai nori gerti. bet dažniausiai - kai nori miego arba šiaip pavargus.

kai nori papo - paprašo "niam". kai drįstu pasiūlyt užvalgyt ko nors kito, patikslina "ne, papa" :)

jau supranta, kad papus turi ir Nastia, ir baba. kartą bandė išprašyti iš jų niam-niam :D bet vis dar nesupranta, kad ir ji yra busima moteris - Martyną (lėlę) vis dar žindau aš :D

protauja

keletas "protavimo" pavizdžių.

nuvažiavom šiandien į mišką. netyčia aptikom pelkę. prienam, Agnė praneša "pupe" (upė). sakau čia eee... ežeriukas... mmm... pelkė... Agnė (griežtai) "pupe"

ruošiames važiuoti namo. visi sėdi mašinoj. Agnė kažko nerimsta, šaukia ant tėčio "se-se". pažiūriu kur nukreiptas jos žvilgsnis - ogi tėtis neprisisegęs!

piešė su flomasteriais. žiūri į rankytes - išpaišytos. sakau eik nusiplauk rankytes. mane vis nustebina kiek ji jau moka - nuėjo atidarė duris, įsijungė šviesą, pritraukė taburetę, atsuko vandenį, su muilu išplovė rankas... išsivalė su dantų šepetuku ir pasta dantukus... kriauklę... surado dantų siūlą... ištraukė jį VISĄ iš dežutės, su juo išsivalė dantukus... :D

babos "baeriai"

laukia su baba lauke mamos. mama turi atvažiuot su mašina. į kiemą atvažiuoja viena mašina, paskui kita. Baba sako "kiek jų čia privažiavo!" Agnė atsako "du!"