kaip "mušti" temperatūrą

kažkada jau rašiau apie temperatūrą, čia

vakar vakare Agnei vėl pakilo temperatūra, iki 39. Nelabai malonu, nes vakar buvo penktadienis, reiškias savaitgalį reik kažkaip išsiverst be gydytojos. Va tau ir pasekmės temperatūros "mušimo" vaistais - ketvirtadienį vakare atrodė sveikas vaikas, dar svarsčiau ar kreiptis į gydytoją penktadienį ryte, bet kam - juk vaikas pasveiko...

Nors temperatūra buvo aukšta, Agnė jautėsi puikiai, šoko, dainavo (reikia kažkur išsilieti, kai dvi dienas neini į lauką). Nutarėm vaisdų dar neduoti. Tada apsiginklavus internetu ir turimom knygom apie vaikus (o turėjau tik vieną tinkančią - "Padėkime augti") suradau (o tiksliai prisiminiau) visus natūralius tempratūros "mušimo" būdus.

Nu ir pakomentuosiu keletą.

Trečiadienį naudojom aptrinimus vėsiu vandeniu. Esmė - aptrinti vėsiu vandeniu, kad kūnas vėstų. Vandenį reikia parinkti tokį, kuris vaikui būtų malonus, neperšaltas. Nagi mūsų merginai neperšaltas pasirodė tik gana karštas vanduo iš čiaupo. Kadangi pagalvojau juk ant kuno jis vistiek atvės - naudojom tokį. Apiplaudavau kojites, užpakaliuką (nors reikia apiplauti visą). Po to uždėdavau plonas kelnes, geriau neaptemptas, laisvesnes - kad būtų geresnis vėdinimas. Po pirmo apiplovimo temperatūra nukrito laipsniu - iki 38. Valandai. Bet likusieji jokio efekto neturėjo.

Todėl vakar nutariau pabandyt ištrint degtine. Nors dabar ir nerekomenduojama, bet kažko labai pavojingo joje nematau. Reikia vaiką nurengti, ištrinti ir aprengti lengvais laisvais drabužiais. Tiesa, degtinės neturėjom, turėjom samanės. PAgalvojom kad ir ji tiks, o jos dar ir kvapas skanesnis - įtrinus kvepia šviežia juoda duona. Nu r ką - temperatūra nukrito laipsniu - iki 38. Pusvalandžiui. Bet kaip ir su vandeniu, antra aptrinimas jokio efekto neturėjo.

Tada prisiminiau kad reik duoti gerti liepos, aviečių arbatų (yra ir kitų - prakaitą varančių, bet aš jų pavadinimus pirmą kartą girdėjau, o tuo labiau namie neturėjau). Paruošiau liepžiedžių arbatos. Panaudodami su vyru visą savo intelektą, sugalvojom būdą įkalbėti išgerti Agnę pusė puodelio (!) šiltos liepų arbatos. Gėrėm jau lovoj, paskui "ėjom" miegot. Efektas = 0.

Tada išskaičiau ketvirtą būdą - vėsūs blauzdų kompresai. Į porą litrų šilto vandenens (vienu laipsniu vėsesnį už vaiką, tai mum gavosi 38 - visai šiltas) reik išspausti pusės citrinos sulčių (arba šaukštą vaisių - obuolių, vynuogių - acto), apvinioti vaiko blaizdas medvilninėmis palutėmis pamirkytomis šiame vandenyje, ant viršaus uždėti medvilnines ar vilnones ilgas kojines, apkloti, laukti 10 minučių, paskui pakeisti palutes. Ir taip tris kartus. Dar buvo pastaba - jei nuimant palutes kojos bus šaltos - procedūros netęsti. Aš kažkaip nesuradau vilnonių kojinių, uždėjau medvilnines, o užklota Agnė buvo vien medvilnine palute. Gal dėl to po pirmo užviniojimo kojos atšalo, tai daugiau nekartojau. Temperatūra nenukrito visai... Tiesa, procedūros metu Agnė miegojo, kitaip neįsivaizduoju kaip reikėtų dėrėtis dėl tokios procedūros :)))

Galiausiai naktį Agnė išprakaitavo pati, be jokių priemonių. Atsibudo su 36,7.

Beje, jeigu tarp skaitančių yra tokių, kurios iš praktikos žino bent vieną veikianti nevaistinį temperatūros mušimo būdą - pasidalinkit :)