barščiai

šiandien, kol Agnė buvo darže, išvyriau barščius. grįžo Agnė (iškart po pietų, nes nemėgsta darželyje miegoti), pasiūliau jai sriubos, ji neatsisakė. suvalgė su malonumu ir klausia:
- o kada baba pas mus buvo? (mat dažniausiai barščius mums atveža baba)
- čia aš išvyriau, - ne be pasidydžiavimo pranešiau
- TUUU? tu IŠVYREI sriubą?
- na taip
- tu MOKI virti sriubą???
- na taip, - ojeei
- tu juokauji!

sausainiai

Ateina Agnė pas mane iš ryto su puse pakelio sausainių "gaidelis":
- mama, kiek tu norėsi sausainių kai norėsi?
hmm, kas čia per klausimo forma?
- ačiū Agnyte, aš dabar nenoriu sausainių.
- bet kiek tu norėsi KAI NORĖSI? vieno ar dviejų?
- vieno :)
po kiek laiko - atneša man pakelį, kuriame vienas sausainis telikęs:
- mama, palikau, kai norėsi - galėsi suvalgyti.

karščio padariniai

Agnytė vis dar serga. mes su Arūnu pasitarę nutarėm, kad jai yra tas klasikinis persivalgymo per karščius atvejis, apie kurį vis įspėjo per TV. esmė- vaikai ir labai kudi žmonės nepavartoję pakankamai skysčių ir riebiai pavalgę, tais riebalais per karščius apsinuodija. nuo to prasideda žymusis acetoninis vėmimas (su kuriuo mes šiandien visą dieną kovojam).

kovojam kas tris minutes girdydami Agnei po šaukštelį skysčių (hydral, vanduo, obuolių kompotas, netgi coca-colą bandėm). ir tai nėra taip baisu kaip skamba, svarbu nustatyti snoozerį, kad tų trijų minučių nereikėtų sekti "rankiniu" būdu.

sunkiausia Agnei buvo likti nevalgius. po pusės dienos bado leidau jai suvalgt sriubytės, bet kad nesukeltų vėmimo - kas tris minutes po šaukštą. reikėjo matyt kaip Agnytė suvalgius vieną šaukštą, prisemia pilną-pilną kitą ir godžiai į jį žiūrėdama laukia "signalo". ir juokinga ir graudu:

 

beje, labai padėjo kondicionierius. na, kad jis padėjo, nustatau iš to, kad tris kartus Agnytei išėjus į miegamąjį (kur nėra kondicionieriaus), ji pradėdavo vemti.

 

lašiniai

valgom obuolių pyragą su plakta grietinėle. Aš nuėjau kažko, savo pyragą palikau ant staliuko.
- mama, aš nuo tavo pyrago visus lašinius suvalgiau!
- ?????
- na, tuos kurie nulašėjo (suprask, plaktą grietinėlę)

balti marškinėliai

kadangi Agnė jau kurį laiką rengiasi išskirtinai PATI, šiandien pas gydytoją ji pasipuošė taip:
- 80 dydžio (kai dabar jau nešioja (98) vasarinės kelnės, ilgos kojines į kurias tas kelnes sukišo. čia vietoj pėdkelnių.
- raudonai-geltonos dryžuotos kelnės, alia timpos bet visai kažkodėl neaptemptos - ant viršaus
- vasarinė sunkelė ant petnešų - vietoj apatinės maikytės. aišku, nesukišta į kelnes.
- balti marškinėliai ant viršaus.
labai gražu.

grįžusi (taip jau išėjo, nespėjau pastebėt) - surado kečiupą, atsuko jį ir pradėjo valgyt...

po viso to man kylo klausimai:

1) ar rankų šluostymas į pilvą - tai kažkoks žmogaus nesalyginis refleksas? mes taip TIKRAI nemokinom...
2) kaip galima ištepti maistu NUGARĄ???

makaronai su bananais ir ledais

vakar pagaminom patiekalą pagal Agnės sugalvotą receptą - makaronus su bananais ir ledais:

 

Agnės mišrainė

Vakar Agnė sugalvojo, paruošė ir suvalgė mišrainę, receptas paprastas bet skanus :): papjaustom sūrį su žele, bananus ir užpilam viską jogurtu.

skystimėlis

Agnė skambina tėčiui:
- tėti, nupirk skystą jogurtą
- Aktimelį?
(Agnė, pagalvojus):
- taip, tokį skystimėlį

sukeitė

Kažkada Agnė įkalbėjo mane pažaisti tokį žaidimo aparatą, kur meti litą ir gali ištraukti minkštą žaislą. Kažkaip pasisekė ir ištraukėm šuniuką (tokį žąlią :))) ). Nuo to laiko tapo tradicija - kai tik apsiperkam - žaidžiam apajatą.
Ta tradicija man labai patinka - na visų pirma, gal pati vaikystėj neprisižaidžiau:) antra, už tą žaidimą iš Agnės galima daug ką "nupirkti", pvz. pamato kiaušinį ir neša į krepšį, sakau jai kad gali rinktis - kiaušinis arba aparatas. visada rinkdavo aparatą. iki šiandien...
einam parduotuvėje, kaip visada pmatė sulčių, bet pasirinko aparatą. einam toliau. priėjom daržovių skyrių, tariames su Arūnu ar pirkti kukurūzas. Matyt Agnė prisiminė tas pustas kukuruzas, tad pasiūlė "nenoju apajato, pejkam kukujuzas" :))))) na, patys tokias taisykles sugalvojom, teko pirkti tas kukurūzas :)))

kavinė

šiandien smėlynėj žaidėm su Agne "kavynę", aš buvau klientė, Agnė gamino. Jei Agnė kada nors dirbs padavėja - būkite atsargūs :))) vietoj užsakytų šaltybarščių ir obuolių pyrago gavau morkų-bananų sriubos ir makaronų su bananais ir ledais :))))
viską užrašiau, nes reiks pabandyt kada visą tai paruošti ir pateikti Agnei per pietus :)

sumuštiniai

iš kurios pusės geriausia valgyt sumuštinius?
iš viršaus :)))

dar apie žindymą

dar keletas "baerių" iš serijos "ilgas žindymas".

migdau Agnę, ji valgo papuką, kažkaip nepatogiai suemė dantimis. Beje, dvimetinukai jau nesikandžioja :) čia būdinga mažiukams gal iki metų. bet šiaip ar taip kai ilgai valgo, tie dantys - nepyragai. sakau Agnyte, nekask, bet ji nelabai supranta ko iš jos noriu, sako as nieko nedarau :))) tada aiškinu - išsižiok plačiai, ir tiap valgyk. pasakiau ir pasigailėjau... nes apie jokį miegą nebuvo nei kalbos, kol Agnė bandė naują valgymo būdą... :))))

baba įkalbinėja Agnę atvažiuoti pas ją visai dienai, sako "eisim su tavim į lauką, paskaitysim knygutes, pažiūrėsim čeburą, eisim miegot kartu". Agnė logiškai mąsto papuko nebus... labiausiai iš to juokėsi senelis :)))

valgo papuką, staiga nulekia kažkur, grįžta su rankšluosčiu, pasideda po papuku, sako kad pienas nepabėgtų... tvarkinguolė :)

apie sąmoningumą

šios dienos mums su Agne labai sunkios. man - nes pergyvenu dėl leliuko, Agnei - nes sumažinom papukų "vartojimą". Susitarėm su Agne, kad papuką gaus tik einant miegot (o tas reiškia priš pietų miegą, po pietų miego, prieš naktį ir visą naktį). Tas šiaip jau nėra taip mažai, bet praktiškai išėina pusė to kas buvo anksčiau, bet svarbiau yra tai, kad negali gauti papuko kada panorėjusi.
Aišku, tai ne pirmas kartas kai ji turi palaukti - nuo ~ 10 mėn. nevalgom viešose vietose (na, beveik nevalgom, nes jei viešoj vietoj tolerantiška kompanija- tada valgom).
Tą progą nenustoju stebėtis Agnės sąmoningumu. Aišku, apriboti žindymą - čia visai ne tas pats kas nutraukti, bet vistiek galvojau kad bus gana sunku. Bet Agnė laikosi - būna kad paprašo papuko "nelegaliu" laiku, primenu jai kad mes susitarėm, ir kad papuką gaus prieš miegą - tuo ir baigiasi. Jokių ašarų. (beveik jokių...)
Man - sunkiau. Gal todėl, kad baisu matyt, kad mano maža mergytė jau tokia didelė... kad ji gali be mano pagalbos susitvarkyti su savo sunkumais... ypač sunku, kai ji kartais pasiima Čiangą ir pradeda žaisti mamą - pasakoja jai "Čianga, papuką jaigysim kai eisim miegot", o po kelių minučių jau "migdo" Čiangą. būtent šiomis dienomis tokių žaidimų padaugėjo. dar būna sunku tomis akimirkomis, kai aš jau atrodo nusileisiu, o ji man priena "mama, papuko neduok".

apie ilgą žindyma

buvom šiandien mamų klube, tema buvo apie žindymą kol vaikas pats atsisakys. Buvo atvažiavus tokia mama Virginija, trijų vaikų mamą. pasakojo apie savo žindymo patirtį, apie savo žindymo supratimą. man buvo labai vertingas jos pasakojimas.
Keletas minčių kurios užstrigo:
dauguma mamų (tame tarpe ir mano), pasiruošusių žindyti kol vaikas pats atsisakys motyvas - neatstumti vaiko. iš tiesų, daug to žindymo naudų, man svarbiausios yra emocinis santykis ir imuniteto stiprinimas. bet abu je nėra motyvas, motyvas - nenutraukti ryšio kurio reikia Agnei kol ji nebus pasiruošusi.
apie žindymo "kokybę". Jeigu vaikas labai dažnai žindo, siūloma pabandyti padaryti tą žindymą "kokybiškesnį". nu man ši mintis labai patiko ir tiko. nes dabar dažniausias Agnės prašymas kai valgo papuką "mama, nežaisk kompo" (gėda-pelėda man).
dar šnekėjom apie kelis aspektus, tokius kaip kaltės jausmas jei negalėjai žindyt kiek norėjai, arba kai žindai bet tas nervina, apie tai kad žindymas - toli gražus nevienintelis ir net ne nepakeičiamas meilės parodymo būdas.

nėra pieno

migdau Agnę (migdau visad su papu).
Agnė atsitraukia nuo papo ir sako neja. tiu-tiu (liet.: nėra). sitą. yja. daug. pienas. (liet.: šitą, yra, daug, pienas) ir persimeta prie kito papo.
va kaip būna - vaikas jau arti metų vis mėtosi nuo vieno papo prie kito, aš vis galvoju kad čia nerimas taip pasireiškia, ar šiaip žaidimas, o pasirodo - pieno nėra! :)))
beje, dėl kalbos. jei Agnė nori sudėlioti sakinį, ir taria jį pirmą kartą - taip ir išeina - be linksniu ir aiškiai atskiriant žodžius, be intonacijos. jau antrą kartą tariant tą patį sakinį atsiranda intonacija, o vėliau ir linksniai.

kaip mes valgom

būna dienų, kai Agnė valgo visai gerai - valgo pati, suvalgo pusę jai įdėtos porcijos. Būna dienų kai į maistą visai nežiūri. Bet daugiausia būna dienų, kai perdaug apetito neturi, bet jei atspėsi kaip įsiūlyt - pavalgys.

Vienas fokusas labai dažnai padeda ją pamaitint: pasidedu ant stalo popierių. pažadu kažką nupiešt (pradedam visada nuo šuns, pagal Agnės pageidavimą). už kiekvieną nupiešttą objektą - šaukštas sriubos. Tarpuose (kol kramto) Agnė dar sugeba pakoreguot nupieštą :)

Šiandienos mūsų pietūs:

 

snieginių krabų salotos

Reikės:
vazonėlio salotų
vieno ilgo agurko arba 3-4 paprastų
3 pakelių snieginių krabų mėsos
kietai virto kiaušinio

Agurkus ir kiaušinį supjaustomу, salotas ir mėsą suplėšomу rankomis, pagardinamу majonezu.

Šį receptą parašiau ne dėl maistinės vertės, o dėl to kad tai labai sėkmingas patiekalas ruošiant kartu su Agne :) . Ji prisiima pusę darbų: lukštena kiaušinį, plėšo salotas ir krabų mėsą. Jei dar pavyktų vyrui likusę pusę numest :))))

ir vėl apie papus

šiandien draugė Giedrė pasakė, kad kultūringos mamos turi ne papus, o krutį. matyt ji teisi ir reikia mums su Agne kažką keist... greičiausia žargoną :)
Yamahos mokyklėlėj mokytoja liepė pasisodint vaikučius prieš save kad būtų akių kontaktas. Pačios mamos sedėjom ant grindų. Atspėkit, koks vaiko akiu kontaktas atsiranda kai jis pasodinamas priešais sėdinčią ant grindų mamą? Agnė vos atsisėdus sušuko "papai!"...
turbūt reik kažkaip užkoduoti tuos papus, tik kažin kaip juos pavadint - krutis - kažkaip sudėtinga... gal pienas? ar tiesiog valgyt?
:)))))))))

žindymo įpatumai

vis dar žindau Agnę ir kolkas nesiruošiu nujunkyt. yra tame ir savų pliusų ir savų minusų. bet gal apie juos nerašysiu. Tikrai norėčiau kad visi pasaulio vaikai galėtų žįsti kiek panorėję, bet dabar agitacija neužsiimsiu :) Apie minusus - nešitam bloge...

parašysiu apie tai, kas naujo, ko nebuvo kai ji buvo kudikis.

pirma, šiuo metu pagal Agnės žindymo būdą (ar stilių, kaip pavadidnsi - taip nepagadinsi) tikrai galima nuspėti jos emocinę buseną. Kai jai neramu - žindo labai nemaloniai. nesikandžioja, bet po žindimo skauda. ir kita ranka... čia tai tikrai siaubas...
kas įdomu, dėl dygstančių dantukų ar slogos tokių "baerių" nebuna. tiesiog valgo daugiau ir tiek.

beveik neprašo papo tada kai alkana. kartais - kai nori gerti. bet dažniausiai - kai nori miego arba šiaip pavargus.

kai nori papo - paprašo "niam". kai drįstu pasiūlyt užvalgyt ko nors kito, patikslina "ne, papa" :)

jau supranta, kad papus turi ir Nastia, ir baba. kartą bandė išprašyti iš jų niam-niam :D bet vis dar nesupranta, kad ir ji yra busima moteris - Martyną (lėlę) vis dar žindau aš :D

pusryčiai