apie viską po truputį

Žaidžiam žaidimą "ką paimtum į mėnulį"

- mama, o kaip žmonės įskrenda į mėnulį?
- hmm, jie neĮskrenda, o atskreda ANT jo
- mama, bet aš bijočiau skristi į mėnulį
- kodėl?
- nes bijau nukristi
- kur nukristi??
- ant žemės!
- nee, iš mėnulio negalima nukristi, - pradedu aiškint gravitacijos dėsnius. Agnė piktai nutraukia:
- tu nieko nežinai! Galima nukristi! Aš vieną kartą nukritau! Ant žemės! Ir labai užsigavau!
- o kada čia buvo? - bandau išsklaidyt įtampą
- sapne...

Agnytė labai moka spekuliuoti visokiomis meilės-rūpesčio temomis

- mama, žinai kodėl aš manau kad tu manimi nesirūpini?
-?
- nes tu man neleidi daryt visko ką aš noriu.

Žaidėm su Agne visą rytą - klijavom, žaidėm mamą-dukrą, statėm namą iš baldų. galiausiai sugalvojau kad nebenoriu daugiau žaisti, o noriu pasiūti. Agnė nenusileido, vis kalbino, galvojo naujus argumentus. Galiausiai, kai suprato kad nieko nebus, įtūžo:
- aš tave išššmesiu! pro langą! o į konteinerį pati įlipk!

Daugiau negu mėnesį sirgdama, Agnė jaučiasi pakalus visokiuose medicinos reikaluose. Arūnas pasiskundė kad jam skauda ausį.

- čia pas tave gripuolis. reikia išplauti su daug vandens. tiesiog įpilti į ausį daug vandens. ne, geriau išspausti svogūnų sulčių, sulašinti į ausį, o ant viršaus - daug vandens.