apie senelius ir virdulius

pradžiai apie senelius. Laimei, Agnė turi visus privalomus 4 senelius, su jais dažnai matosi ir juos labai myli. dėl to jaučiu pareigą palaikyti jų bendravimą. bet pati dėl to jaučiuosi... hm... perfrazuojant vieną žinomą posakį, teigčiau, kad tėvai tapdami seneliais bando atkeršyti mums už tai kokie nepaklusnūs buvome vaikai...

toliau rašysiu pavizdžiais ir metaforomis

įsivaizduokit virdudlį. vanduo jame pradeda kunkuliuoti pasiekus virimo temperatūrą - 100 C laipsnių. atrodo koks skirtumas - 99 laipsnių ar 101? tačiau vizualiai tas kunkuliuojantis burbuliuojantis vanduo atrodo daug karštesnis negu šiaip karštas.
taip ir Agnė. kartais ji pasiekia savo virimo temperatūrą, tada man būna labai sunku. LABAI. niekas aišku nuo to neapdraustas, bet...

na, dabar grįžtam prie senelių. apsilankėm šiandien pas seneį Juozą, šianien jo gimtadienis, norėjom pasveikint ir įteikti gėlių. Taip išėjo, kad atėjom artėjant dienos miegui, t.y. toks laikas kai vanduo jau pradeda kaisti savaime. įvertinkim pradinę temperatūrą 20 C.

Mūsų nelaimei seneio Juozo namie nebuvo, buvo išlėkęs į parduotuvę. Na gerai, palauksim. Aišku, močiutė mūsų nepaleis be vaišių. taigi, nr. 1 - močiutė išsitraukia sulčių. Agnė jau tokia dičkė, pati nustebau kai ji pasakė "Mamytė man neleidžia gerti sulčių, nes dantukų daktarytė neleidžia". Į ką močiutė atsako "Čia geros sultys, pati spaudžiau" ir įpila Agnei. nutyliu ir leidžiu gerti... žinau kad negalima taip balamutinti vaikų, bet gi esu labai "mandagi"... +10 С.

Atsigėrėm sulčių, ruošiames pietauti. Močiutė paduoda Agnei razinus... Taip ir įsivaizduoju kaip močiutė įkalbinėja Agnę suvalgyt mėsos, ir kaip anai nepatinka tie įkalbinėjimai, bet juk pavalgius razinų apetitas dingsta net man... čia jau būtų +20 С, taigi pasirenku bent +10: "Agnyte, suvalgyk tris razinkas ir padėk lėkštutę į šoną"...

Pavalgėm, senelio kaip nėr, taip nėr. ruošiames eiti namo. močiutė pradeda įkalbinėti Agnę pasilikti miegoti pas ją. na, kad man nuo to +200 С tai nieko, aš greit atvėstu. Bet po to kai Agnė pasako ne, tada dar karta Ne, tada dar kartą NE ir vistiek sulaukia pasiūymų miegoti pas močiutė, Agnei jau +40. ir ji neatvėsta!

Toliau ruošiames namo - grįžta senelis. ačiū dievui, nors neveltui atėjom :) pasveikinom, ruošiames toliau, senelis mus palydės. Besiaunant batukus pasirodo pirmieji "burbuliukai"... "aš neisiu". močiutė siūlo sūrio. jazau, jazau, juk tik atrodo kad tai "padeda", iš tikro tai dar vienas +10. Nusiraminus Agnė sulaukia sūrio - ir bur-bur, "aš neisiu". Tempiu už rankos į liftą, sėdam į mašiną, važiuojam namo. Sustojom kieme, senelis vedamas kuo geriausių ketinimų atidaro Agnės duris, ir ... nepataiko... duris TURĖJO atidaryti mama... taigi, likusieji +10 C ir virimo temperatūra pasiekta...

ką gi, nešu 15 kg savo besispardančio aukso, verdančio gyvo sidabro į nelemtą 6 aukštą ir taip pikstu ant savęs... nu ir kokio velnio reikėjo man to mandagumo, tiktų jei senelį pasveikintume ir telefonu. dabar va vienas vaikas "verda", o ir kitam ne į naudą tokie mano fiziniai pratimai...

tėčio dukrytė

vakar naktį labai gerai išsimiegojau :)))
Agnė pabudo vidury nakties, pamatė kad tėtis kitam kambary nemiega, nuėjo pas jį, pasiskundė kad jai nesimiega ir mama su ja nežaidžia :)) paskui pasakė kad nenori eit miegot į miegamąjį. taip jie ir pramiegojo iki ryto salone ant sofkos :) manęs niekam nereikėjo, taigi ir išsimiegojau :)

šiandien Arūnas ruošiasi į Taliną. Agnė jį sugraudina : "tėti, nevažiuok, man be tavęs bus liudna..." :)

kasdienybės

juokingos tos kasdienybės auginant vaikus būna...

šiandien reikėjo nunešt į bendriją vieną prašymą. prieš tai aišku reikėjo parašyt. kadangi namie spausdintuvo neturim, tai standartinio popieriaus spausdintuvams irgi. teko pasiknysti Agnės darbelių skrynelėj - suradau balto popieriaus lapą. tokį storą, beveik kartoną, iš albumo piešti akvarėle... bala nematė :) kad Agnė nepasirašytų ant mano prašymo, daviau jai savo lapą ir liepiau rašyt SAVO prašymą. Parašėm, einam išmest į bendrijos pašto dėžutę. Ėjom kartu, taigi teko mesti abu "prašymus"... kažin ar nustebs pirmininkas - du stori lapai, ant vieno - prašymas, ant kito - keverzonės (kurios verčiamos - "prašau duoti tą žalią raktuką" :))) )

saugus vairavimas

Agnė prisirišo saugos diržais:

 

koka

Pasiuvau pagaliau (tepraėjus 3 mėn. nuo darbo pradžios) Agnei valdorfo lėlytę:

 

lėlytė iškart gavo vardą Koka. Kad būtų aišku vardo kilmė, viena pažįstama mergaitė Saulytė taip vadina visas lėles.

Kad būtų dar aiškiau, dabar Agnė turi tris vaikus - Martyną, Čiangą ir Koką. Koka yra Martyno sesuo. :)

kitas namas

kažkada iš batų dežės padariau Agnei "namą" - iškirpau langus ir duris. labai patiko. tas pirmas namas jau utilizuotas, o čia "papiktintas" - iš žyyymiai didesnės dežės :) :

 

virtuvė, užuolaidos:

 

vaizdelis pro balkoną:

 

kaip turi miegoti karvės:

 

kaip turi miegoti žmonės (svarbiausia - kad kojos po kaldra nekaistų):

namas

štai nupaveikslavom vieną savo darbelį. paprastai neišeina vienu metu daryt ir fotkinti, bet čia "gudriai" sugalvojau - pasiruošimą nufotkinu kol Agnė miegojo, o "rezultatą" - irgi kai Agnė miegojo :)))

paveikslėlis iš kartono atliekų:

 

dažai štai tokie, labai patinka maišyt spalvas (nuotraukoje - dar nesumaišytos):

 

sudedamas dalis pirma spalvinom, paskui klijavom. šiaip apsisukom tik per tris "užsiėmimus", kažkaip Agnei nusibosta ilgai tokiom "nesamonem" užsiiminėt :)

rezultatas:

 

galvosukiai

Pastebėjau, kad Agnė vis drasiau naudoja kalbą, kad paaiškintų dalykus ar reiškinius, kurių pavadinimų dar nežino. Na bet man tai būna galvosukių...

svečiuojames pas senelius, prašo paleisti "čeburašką", ir ne bet kokį, o kur "su šuniuku". mano galva ten yra tik vienas multikas su šuniuku, pats pirmas, paleidžiu jį. sako ne tas... hm, pradedam aiškintis kas per šuniukas. sako "su pavadėliu, toks mažas". hm... leidžiu visus multius iš eilės, ties ketvirtu sako šitas. na, man idomu pasidarė kur ten šuniukas. ogi - štai kur!:


laukiam tėtės netoli balto tilto, stumiam laiką: pabuvom vaikų aikštelėj, ant tilto, pažiūrėjom riedlentininkus. Agnė siūlo "einam į parduotuvę, tą, su mygtuku". ????? kas per parduotuvė su mygtuku? rodo pirštu kažkur į dangu. po kiek laiko man "daėjo". štai, mygtukas:


gulames miegoti vakare, staiga Agnė prisimena kažką iš dienos įvykių: "mama, ta mergaitė kur BUVO, turėjo tokią juodą!" hm... nežinau nuo ko pradėti tikslinti... po "BUVO" jau turėjau suprasti - kur buvo ir kada buvo.
- kokia mergaitė?
- tokia didelė
- o kas ta juoda?
- su burbuliukais. kur reikia pusti
- ????
- kaip mano balta!
- ???????
- aš tuoj atnešiu tau parodysiu
man biški palengvėjo, nes variantų turėjau - minus vieną...
ateina... nerado... bandau aiškintis iš kitos pusės
- o kas ta didesnė mergaitė? Ieva? (Ievai 12)
- ne, dar didesnė. tokia su raudona ir juoda
ilgai masčiau, kol "dašilo", kad didesnė mergaitė su juoda ir raudona - tai tokia moteris (tiesa sakant, "didesnė" net ir už mane), kuri grojo su dudele koncerte kurį netyčia aptikom Rotušės aikštėj. o "ta juoda su burbuliukais, kur pusti" - ir yra DUDELĖ :)))))

šneka, šneka

lipam laiptais iš parduotuvės, Agnė prašosi pas tėtį "opa" (ant rankų). aiškinu, kad tėtis neša du didelius maišus, taigi negali paimti ant rankų. Pasiūlymas: "tėti, atiduok maišus mamai!". sakau kad aš tokių sunkų maišų nepanešių (be to jau nešu Martyną vėžimėlyje). Pasiūymas: "mes tau maišus užkabinsim ant vėžimėlio rankenos!".

neseniai pažadėjom Agnei, kad kai gims leliukas, Agnė su tėčiu nueis į parduotuvę ir nusipirks naują vėžimėlį Martynui, "su kapiušonu". Iki šiol viskas buvo ramu, bet šiandien kažkodėl prireikė to vėžimėlio DABAR PAT. Važiuojam į maximą, siūlo pirma nuvažiuoti nusipirkti vėžimėlį. Važiuojam pas babą, siūlo pirma nuvažiuoti nusipirkti vežimėlį. Išeinam iš babos, lauke jau tamsu "ar dabar važiuosim nusipirkti vėžimėlio?" aiškinu, kad važiuosim kaip ir susitarėm - tada kai gims leliukas. Masto garsiai "tai gal važiuosim rytoj. gal leliukas jau rytoj gims...". Oi, prišnekės ji man, jaučiu reiks rytoj važiuoti to vėžimėlio :)))

loto

paskutinis "topas" - žaidimas loto. viskas prasidėjo nuo to kad ermitaže nupirkom paprastą paveiksliukų loto. jau keletą savaičių jį žaidžiam kasdien ir ne po vieną kartą.
pamačius kad patinka toks žaidimo tipas, padariau skaičių loto - irgi labai gerai "eina". kaip sakant, ir nauda ir malonumas.
tada pagooglinau įvairių žverelių nuotraukas, jas sudėliojau, atspausdinau - gavosi žvėrelių loto.
dar turim tokias dėliones - 12 žvėrelių iš dviejų dalių. žaidėm "loto" ir su jais - dėžutėj paslėpėm kojas, pasidalinom polygiai galvas, traukėm kojas ir žiūrėjom kas tokias turi.
žodžiu, rekomenduoju :)

šios dienos perliukai

Agnė atsibudo ir pamatė kad tėtės šalia nėra. klausia kur tėtis. sakau išvažiavo į darbą. su graudžiom ašarom "aš nespėjau tėtės pabučiuoti..." :)

Tvarkausi butą, Agnė prašo su ja pažaisti, bet vis atkertu kad dabar negaliu - tvarkausi. Besitvarkydama prisedu pailsėti, Agnė klausia kodėl prisėdau, sakau pavargau. "Mama, sėsk, pažaisim - pailsėsi" :)

Agnė su tėčiu važiuoja į svečius pas babą. Aš lieku namie, Agnė klausia kodėl. Sakau kad pavargau. "Mama, ten irgi yra sofa!"

atostogų palangoj "tipsai"

obuolių sulčiai su putom - šviežiai spaustos obuolių sultys

atostogų maistas - "vijtinukai"

"gajatė ir pėlėda" - smauglys ir papūga

"tas žalias"- gelbėtojų džipas, kurie visus varė į krantą sakydami "praustis negalima, nu-nu-nu"

"paršėnas" - toks keistas šernas su iltimis kišančiomis į šonus, kurį matėm
mini zoosode

jura "juda ir balta". balta - tai lūžtančios bangos, ruda - visa kita.

dienos gudrybės

ruošiames į lauką, paduodu Agnei kojines, prašau užsidėt. prašo kad aš jai uždėčiau. sakau "Agnyte, tu jau didelė mergaitė, pati užsidėk". "Tėtis vakar sakė kad aš maža. Sakė, kai pas tavo daktarytę važiavom!"

užėjom trumpam pas babą, susitarėm kad ilgiau nepasiliksim nes baba serga. baba aišku neišleidžia be dovanų - siūlo Agnei jogurtų pakuotę. Agnė sako "nenoriu, palik sau", baba "kodėl?" (ir aš nustebau, jogurtus labai mėgsta), Agnė "tu sergi!"

multikų įtaka

neseniai atradau, kad google vaizdai ir youtube - puiki pažintinė priemonė. peržiūrėjom su Agne kruvą gyvunėlių - nuotraukų ir filmukų. labai patiko apie kenguras.
prie ko čia aš... rodau jai krokodilą. tikrą. sakau
- Agnyte, kas čia?
- Gena. o kuj Cebujaska?... (Čeburaška)

apie vėžimėlius ir kojines

šįryt labai idomiai su Agne pakalbėjom.
pokalbis prasidėjo vakar, buvom Sodroj išleisti mane į dekretą, ten Agnė pamatė vyruką vėžymėlyje. tas vyrukas neturėjo kojų. Agnė ilgai jį apžiūrinėjo iš visų pusių, paskui priėjo prie manęs ir sako "mama, aš irgi noriu tokį vėžimėlį".... pasakiau jai kad geriau nenorėtų, nes tokius vėžimėlius žmonės perka tik kai negali vaikščiuoti. tuo pokalbis tai dienai ir baigėsi.
šiandien Agnė kaip iš niekur nieko pareiškia "mama, aš vistiek noriu tokio vėžimėlio!". suprantu, kad norėt neuždrausi ir pareiškiu, kad taip, vėžimėlis tikrai smagus, ir ji gali sau tokio norėti, ir kad vakar neleidau jai jo norėti nes labai liudna kai žmonės važiuoja tokiais vėžimėliais. "kodėl?". na, pavizdžiui, tas dėdę, kurį matėm vakar neturėjo koju. "kodėl?". pradedu fantazuoti - "gal būt ėjo žiemą girtas, nukrito, užmygo, nušalo kojas ir daktarai jam jas nupjovė". apmastymo minutė (tiksliau sekundė) ir išvados: "reikia nešioti kojinytes!"

apie senatvę

važiuojam mašina. šaligatviu eina bobutė su lazdele. Agnė klausia "bobutei skauda kojytes?". atsakau, taip, skauda. "kodėl?". sakau ji sena, seniems žmonėms daug ką skauda. "kodėl"?.... ilgai aiškinu apie senatvę ir organizmo nusidėvėjimą.
važiuojam toliau. gatve eina du vaikinai, kažkur po 20 metų. "mama, o dėdėms skauda kojytes?" sakau ne. "kodėl???". bandau "atrišti" - kodėl gi jiems gali skaudėti kojytes. klausiu Agnės "o tu manai kad jie jau seni?", "TAIP!"

dar vienas auksinis klausimas

Agnė paklausė tėčio "tėti, o kam mes laikom mamą?"...

rimtos mintys

šiaip pas Agnę dabar dažnai tokios mintys atsiranda. tik jų tiek daug, kad dienos gale nei vienos neprisimenu.
šiandien važiavom iš uošvių, tai kai ką užsirašiau ant popieriuko.

uždariau Agnės pusėje mašinos langą. po kiek laiko Agnė klausia "o dviratis turi langą?"

šnekam su vyru kad važiuosim prie juros, Agnė labai apsidžiaugė, nori prie juros. Dėl pilnos laimės truksta tik vieno: "Mama, o prie juros yra makdonakas?" (makdonaldas)

seneliai ruošiasi skristi atostogauti į Turkiją.
- Mama, kur skris?
- į Turkiją
- kodėl?
- ten šilta, yra jura.
- kaip pas mus

- mama, tu bijai skristi liektuvu?
- TAIP
- Tada tu gali laikytis už tėčio. Tu laikysies už vienos rankos, aš už kitos - tada mes nenukrisim :)

ir VAKARO TOPAS "tete, o ką daryt kad nebūtų liudna?"