- mama, žinai kaip rusiškai "plaukai" ?
- ?
- плауки. o žinai kaip rusiškai "batai"?
- ??
- баты.
viskas paprasta...
2010 m. kovo 31 d., trečiadienis
2010 m. kovo 26 d., penktadienis
Ross Campbell - Как справляться с гневом ребенка
šitą knygą skaičiau labiau dėl savęs. nes visur rašo kad vaikus reik mokint tinkamai išreikšti savo piktį, o kad aš pati nežinau kaip gi tinkamai jį išreikšti.
šiaip visai naudinga knyga man buvo. aišku, joje labai daug lyrinių nukrypimu, kaip pvz. skyrius "pastoriai pavojuje" :) bet pikčio valdymo pagrindus perpratau. taigi, autorius pateikia "pikčio kopėčias", kurių apačioje - pats blogiausias būdas išreikšti pyktį, viršuje - pats geriausias. tėvų tiklsas - iki 17 metų išmokinti vaikus reikšti piktį geriausiu būdu. beje autorius pats pamini, kad nedaug suaugusių tą moka. taigi, kopėčios (kaip aš jas sudėliojau sau, nes autoriaus sistemą nelabai gerai supratau, bet jis ir pats rašo kad geriausia kad kiekvienas žmogus jas sau sudaro pagal savo įsivaizdavimą):
- pasyviai agresivus elgesys (baisiausia baisybė, pvz. kakojimas į kelnes, rukymas arba savižudybė, priklausomai nuo amžiaus);
- pikčio rodymasi veiksmais - mušimas, daužymas, agresija prieš kitus žmones ir pan.
- pikčio rodymas žodžiais. gali būti nukrypimai nuo pikčio objekto, gali net išvis nepasakyt dėl ko pyksta, tik keiktis ir pan. bet tai jau yra geriau nei pikčio rodymas veiksmais.
- pasakoma apie savo piktį (dėl ko supyko). šalia vis dar gali būti pikčio rodymas veiksmais - daiktų gadinimas, taip pat nukrypimai nuo pikčio objekto (niekas manęs nemyli), įžeidinėjimai ir pan.
- ....
- mandagiai ir gražiai pasakoma apie savo pyktį. ieškoma sprendimo.
autorius ne kartą pabrėžia, kad tėvai visais būdais turi išvengti pasyviai agresyvaus elgesio. tai yra vienintelė "nevaldoma" pikčio stadija, kuomet tėvai nekaip negali padėti vaikui kilti tais laipteliais.
visais kitais atvejais tėvai gali padėti taip - kai įvyko pikčio protrukis, stengtis nestabdyti jo (vėl gi, kad kitą kartą žmogus nenusileistų iki pasyviai agresyvaus elgesio), aišku proto ribose - negalima leisti žaloti kitų, gadinti kitų žmonių nuosavybės ir pan.. bet NEAUKLĖTI. prisiminti, kad vaikas niekada nemokės brandžiai išreikšti pikčio, todėl nereik ant jo piktį. džiaugiames, kad jis jį išreiškia, nes tai proga padėti jam lipti kopėčiom aikštyn. taigi, palaukti kol žmogus nusiramina, tada
- pasakyti ką jis darė gerai. (pvz. aš džiaugiuosi kad šiandien pikdamas nieko nesudaužei)
- pasakyti ką galima padaryti truputį geriau (kitą kartą pasakyk dėl ko supykai).
kas dar. aišku, yra begalė sąlygų - ir besaligiška meilė, ir tėvai patys turi valdyti savo pyktį ir t.t. na, verta paskaityti, skaitosi idomiai. yra skyriai apie tai ką daryti su vaikų agresija, zizimais, ir kt. negerumais, kodėl piksta lėtinėmis ligomis sergantys vaikai, kodėl žmonės sukyla prieš autoritetus, kodėl tikinčių tėvų vaikai nebeeina į bažnyčią ir kt.
šiaip visai naudinga knyga man buvo. aišku, joje labai daug lyrinių nukrypimu, kaip pvz. skyrius "pastoriai pavojuje" :) bet pikčio valdymo pagrindus perpratau. taigi, autorius pateikia "pikčio kopėčias", kurių apačioje - pats blogiausias būdas išreikšti pyktį, viršuje - pats geriausias. tėvų tiklsas - iki 17 metų išmokinti vaikus reikšti piktį geriausiu būdu. beje autorius pats pamini, kad nedaug suaugusių tą moka. taigi, kopėčios (kaip aš jas sudėliojau sau, nes autoriaus sistemą nelabai gerai supratau, bet jis ir pats rašo kad geriausia kad kiekvienas žmogus jas sau sudaro pagal savo įsivaizdavimą):
- pasyviai agresivus elgesys (baisiausia baisybė, pvz. kakojimas į kelnes, rukymas arba savižudybė, priklausomai nuo amžiaus);
- pikčio rodymasi veiksmais - mušimas, daužymas, agresija prieš kitus žmones ir pan.
- pikčio rodymas žodžiais. gali būti nukrypimai nuo pikčio objekto, gali net išvis nepasakyt dėl ko pyksta, tik keiktis ir pan. bet tai jau yra geriau nei pikčio rodymas veiksmais.
- pasakoma apie savo piktį (dėl ko supyko). šalia vis dar gali būti pikčio rodymas veiksmais - daiktų gadinimas, taip pat nukrypimai nuo pikčio objekto (niekas manęs nemyli), įžeidinėjimai ir pan.
- ....
- mandagiai ir gražiai pasakoma apie savo pyktį. ieškoma sprendimo.
autorius ne kartą pabrėžia, kad tėvai visais būdais turi išvengti pasyviai agresyvaus elgesio. tai yra vienintelė "nevaldoma" pikčio stadija, kuomet tėvai nekaip negali padėti vaikui kilti tais laipteliais.
visais kitais atvejais tėvai gali padėti taip - kai įvyko pikčio protrukis, stengtis nestabdyti jo (vėl gi, kad kitą kartą žmogus nenusileistų iki pasyviai agresyvaus elgesio), aišku proto ribose - negalima leisti žaloti kitų, gadinti kitų žmonių nuosavybės ir pan.. bet NEAUKLĖTI. prisiminti, kad vaikas niekada nemokės brandžiai išreikšti pikčio, todėl nereik ant jo piktį. džiaugiames, kad jis jį išreiškia, nes tai proga padėti jam lipti kopėčiom aikštyn. taigi, palaukti kol žmogus nusiramina, tada
- pasakyti ką jis darė gerai. (pvz. aš džiaugiuosi kad šiandien pikdamas nieko nesudaužei)
- pasakyti ką galima padaryti truputį geriau (kitą kartą pasakyk dėl ko supykai).
kas dar. aišku, yra begalė sąlygų - ir besaligiška meilė, ir tėvai patys turi valdyti savo pyktį ir t.t. na, verta paskaityti, skaitosi idomiai. yra skyriai apie tai ką daryti su vaikų agresija, zizimais, ir kt. negerumais, kodėl piksta lėtinėmis ligomis sergantys vaikai, kodėl žmonės sukyla prieš autoritetus, kodėl tikinčių tėvų vaikai nebeeina į bažnyčią ir kt.
2010 m. kovo 25 d., ketvirtadienis
graži suknelė
vakar nuvažiavom į parduotuvę nusipirkti stiukę. o nusipirkom... sunkelę! negalėjau jos nenupirkti Agnei, nes kai tik pamatė - nieko kito nenorėjo matuotis (net striukės :))) ), viskas negražu, o nuo sunkelės tiesiogine prasme gniaužė kvapą :) kaip gražiai skambėjo "ooooi, koookia suknelė..." :) taigi, padaryt vaiką laimingą kainavo viso labo 90 lt :)
P.S. aš tokia tikrai nebuvau :)))
P.S. aš tokia tikrai nebuvau :)))
2010 m. kovo 24 d., trečiadienis
Ross Campbell - как на самом деле любить своего ребенка
keliu kvalifikaciją, sknt.
neradau šios knygos lietuviškai, ir labai gerai, nes radau rusiškai ir priedo nemokamai :) žr. čia
mėgstu aš tokias knygas - kurios parodo tai, ką ir taip turėtum suprasti. verčia pasitempti.
knyga apie tai kad dauguma vaikų nesijaučia mylimi savo tėvų, nors dauguma tėvų nuoširdžiai myli savo vaikus. kodėl? nes nežino kaip ją parodyti. žinoti kad tave myli nėra tas pats kas jaustis mylimam.
kaip parodyti meilę vaikui? yra tris pagrindiniai "būdai":
- akių kontaktas
- fizinis prisilietimas
- laikas drauge
akiu kontaktas. kuo daugiau žiūrėkite į savo vaikus, žiūrėkite jiems į akis, žiūrėkite į juos su meile, susidomėjimu. žiūrėkite į akis kai jums kažką pasakoja, praeidami pro žaidžiantį, žvilgtelkite į jį. nežiūrėkite į vaikus rusčiu žvilgsniu - tai juos žudo. supykę, stenkites vistiek žiūrėti meiliai, tas netrukdo auklėti (tarkim pasakyti kad nepatiko toks ar anoks jo poelgis).
fizinis prisilietimas. kuo daugiau lieskite vaikus. yra vaikai, kurie atmeta fizinį kontaktą - ieškokite būdo, kurio neatmes. jiems tai būtina! su berniukais galima grumtis. jei nepatinka apkabinimas, lieskite subtiliau - paglostikyte galvą. padarykite masažą, pasodinkite ant kelių, prašo panešti - paneškite. nėra vaikų kuriems to nereikia!
laikas drauge. skirkite kuo daugiau asmeniško laiko kiekvienam vaikui. frazė "svarbu ne kiekis, o kokybė" - neteisinga, kiekis - labai svarbu! ką reiškia kokybė? - vaikas turi jausti kad šiuo momentu jis yra pasaulio bamba. joks mobilus telefonas neturi to paneigti. jeigu turite du vaikus - vienas tėvas gali skirti laiką vienam vaikui, tuo metu kitas tėvas - kitam.
svarbus tipsai blogiausia ką gali padaryti tėvai - išlieti savo piktį ant vaiko. niekada nekalbėkite su vaiku piktai. visada kalbėkite švelniai. vaikai nepakelia suaugusių pikčio. ypatingai bausdami vaiką, akys, fizinis kontaktas turi reikšti jūsų meilę vaikui, o ne tai kad esat įpykęs.
labai svarbi visos knygos mintis - meilė turi būti besaligiška. jeigu tarkim įpykę dėl vaiko elgesio nežiūrim jam į akis, piktai šnekam - vaikas gauna žinią kad jo nemylim. nes padarė tą ar aną. reiškia - mylim su sąlyga. to reikia vengti
neradau šios knygos lietuviškai, ir labai gerai, nes radau rusiškai ir priedo nemokamai :) žr. čia
mėgstu aš tokias knygas - kurios parodo tai, ką ir taip turėtum suprasti. verčia pasitempti.
knyga apie tai kad dauguma vaikų nesijaučia mylimi savo tėvų, nors dauguma tėvų nuoširdžiai myli savo vaikus. kodėl? nes nežino kaip ją parodyti. žinoti kad tave myli nėra tas pats kas jaustis mylimam.
kaip parodyti meilę vaikui? yra tris pagrindiniai "būdai":
- akių kontaktas
- fizinis prisilietimas
- laikas drauge
akiu kontaktas. kuo daugiau žiūrėkite į savo vaikus, žiūrėkite jiems į akis, žiūrėkite į juos su meile, susidomėjimu. žiūrėkite į akis kai jums kažką pasakoja, praeidami pro žaidžiantį, žvilgtelkite į jį. nežiūrėkite į vaikus rusčiu žvilgsniu - tai juos žudo. supykę, stenkites vistiek žiūrėti meiliai, tas netrukdo auklėti (tarkim pasakyti kad nepatiko toks ar anoks jo poelgis).
fizinis prisilietimas. kuo daugiau lieskite vaikus. yra vaikai, kurie atmeta fizinį kontaktą - ieškokite būdo, kurio neatmes. jiems tai būtina! su berniukais galima grumtis. jei nepatinka apkabinimas, lieskite subtiliau - paglostikyte galvą. padarykite masažą, pasodinkite ant kelių, prašo panešti - paneškite. nėra vaikų kuriems to nereikia!
laikas drauge. skirkite kuo daugiau asmeniško laiko kiekvienam vaikui. frazė "svarbu ne kiekis, o kokybė" - neteisinga, kiekis - labai svarbu! ką reiškia kokybė? - vaikas turi jausti kad šiuo momentu jis yra pasaulio bamba. joks mobilus telefonas neturi to paneigti. jeigu turite du vaikus - vienas tėvas gali skirti laiką vienam vaikui, tuo metu kitas tėvas - kitam.
svarbus tipsai blogiausia ką gali padaryti tėvai - išlieti savo piktį ant vaiko. niekada nekalbėkite su vaiku piktai. visada kalbėkite švelniai. vaikai nepakelia suaugusių pikčio. ypatingai bausdami vaiką, akys, fizinis kontaktas turi reikšti jūsų meilę vaikui, o ne tai kad esat įpykęs.
labai svarbi visos knygos mintis - meilė turi būti besaligiška. jeigu tarkim įpykę dėl vaiko elgesio nežiūrim jam į akis, piktai šnekam - vaikas gauna žinią kad jo nemylim. nes padarė tą ar aną. reiškia - mylim su sąlyga. to reikia vengti
2010 m. kovo 20 d., šeštadienis
pasidalino
vakar važiuodami iš poliklinikos, nupirkom Agnei tris "bandeles" (iš tikro - tris plikitus sausainius, visada juos perkam po poliklinikos, bet vakar palikom namie piniginę, tad už centus kuriuos radau kišenėje, gavosi tik tris :) ).
važiuojam, Agnė svarsto:
- viena bandelė man, kitą tėčiui paliksim. trečią mamai
po kiek laiko:
- mama, labai skanios bandelės, aš dvi suvalgysiu. ir vieną tėčiui paliksim.
- tai tėčiui paliksim, o mamai ne?
galvoja...
- mama, o davai - kitą kartą nepamirši piniginės ir nupirksim daug bandelių visiems, o šitas aš suvalgysiu!
važiuojam, Agnė svarsto:
- viena bandelė man, kitą tėčiui paliksim. trečią mamai
po kiek laiko:
- mama, labai skanios bandelės, aš dvi suvalgysiu. ir vieną tėčiui paliksim.
- tai tėčiui paliksim, o mamai ne?
galvoja...
- mama, o davai - kitą kartą nepamirši piniginės ir nupirksim daug bandelių visiems, o šitas aš suvalgysiu!
2010 m. kovo 17 d., trečiadienis
lašiniai
valgom obuolių pyragą su plakta grietinėle. Aš nuėjau kažko, savo pyragą palikau ant staliuko.
- mama, aš nuo tavo pyrago visus lašinius suvalgiau!
- ?????
- na, tuos kurie nulašėjo (suprask, plaktą grietinėlę)
- mama, aš nuo tavo pyrago visus lašinius suvalgiau!
- ?????
- na, tuos kurie nulašėjo (suprask, plaktą grietinėlę)
2010 m. kovo 14 d., sekmadienis
vis dar sergam
kad ko nepamirščiau, pasidariau lentelę. štai po tiek visko vartojam tris kartus dienoje. aš jau baigiu nusibaigti :)
 |
| From 2010-03 sergam |
darbeliai
IKI pilna štai tokių mielų fanerinių rėmelių, kuriuos galima nudažyti akriliniais dažais (yra ir dramblių, sraigių, gėlių, liutų, šiaip kvadratinių):
besirgdamos prisiminėm seną gerą žaidimą - Agnė užsako ką jai iškirpti, aš iškerpu, ji priklijuoja.
taigi pirma buvo namas, saulė, dėbėsėliai. dar sodas. paskui Agnė užsakė... tamsą. kad pro ją matytusi saulė. tada pasiūliau priklijuoti lange žvakutę, kad name nebūtų taip tamsu. iškirpau - priklijavo. labai idomiai, paveiksliuku "į vidų", "kad šviestų į namo vidų" :)) paskui dar nupiešė žolę.
 |
| From 2010-03 sergam |
besirgdamos prisiminėm seną gerą žaidimą - Agnė užsako ką jai iškirpti, aš iškerpu, ji priklijuoja.
taigi pirma buvo namas, saulė, dėbėsėliai. dar sodas. paskui Agnė užsakė... tamsą. kad pro ją matytusi saulė. tada pasiūliau priklijuoti lange žvakutę, kad name nebūtų taip tamsu. iškirpau - priklijavo. labai idomiai, paveiksliuku "į vidų", "kad šviestų į namo vidų" :)) paskui dar nupiešė žolę.
 |
| From 2010-03 sergam |
2010 m. kovo 12 d., penktadienis
pavydas ?
vakar mums buvo sunki diena. apart visų vaikų procedūrų, kurias darom non-stop, t.y. pasibaigus rytinėms inhaliacijoms prasideda pietiniai kompresai, dar su Arūnu išvalėm vonią nuo pelėsio. pavargom juodai. šįryt mus pasitiko neplauti indai, nes vakar jų nespėjom suplauti. tvarkomes, klausiu Arūno "ir tu vis dar nori trečio vaiko?" - "jeigu tai bus berniukas, gali nors dabar gimdyt. aš jį imsiu su savim į garažą, pamokysiu kaip spyną įstatyt" - svajoja Arūnas. įsiterpia Agnytė "aš nedraugausiu su tėtės berniuku"...
2010 m. kovo 10 d., trečiadienis
2010 m. kovo 2 d., antradienis
šiandien ar rytoj
- mama, kai pabaigsiu sriubą, gausiu desertuką?
- Agnyte, ar prisimeni, kai tu vakar negražiai su manim kalbėjau, pasakiau kad rytoj desertuko negausi.
- mama, bet juk dabar šiandien, o ne rytoj!
- Agnyte, ar prisimeni, kai tu vakar negražiai su manim kalbėjau, pasakiau kad rytoj desertuko negausi.
- mama, bet juk dabar šiandien, o ne rytoj!
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)
