angeliukas

vendžiojam Basių, jis pradeda voliotis sniege. klausiu Agnės
- ką Basiukas daro?
- angejuką!
:)

susitarėm

Vėlai vakare atvažiavom namo, prisiparkavom, Agnė "aš neisiu namo. liksiu čia". na, kai tokie baeriai prasideda - viskas aišku... sakau "gerai Agnyte, susitariam". sako "susitariam". Šiaip mes dažnai susitariam - jei padarys tą, gaus aną ir pan. Atvažiavus prie namų dažniausiai susitariam kad Agnė pavairuoja ir tada einam namo. Sakau "tai ką tu siulai?" (turėdama omeny - ką norėtum padaryt, kad vėliau eitume namo). Agnė "neiti namo" :)))))

pusryčiai

- Agnytė, ko norėsi pietum? sriubytės norėsi?
- Ne
- ryžiukų norėsi?
- Ne
- o ko norėsi?
- pusjycių!
:)

bliamba bliamba

Agnė išpylė ant grinų druską voniai, stovi ir sako "bliamba, bliamba, ką aš padariau", o paskui tokiu raminančiu balsu (jau man) "nieko tokio" :)

mano portretas

 

piešinys

 

pati

matyt pas mus prasidėjo tas didysis pati. šiaip jis aišku jau anksčiau prasidėjo, bet dabar jis peraugą į absoliutų pati, be jokių išimčių.
Šiandien einam iš parduotuvės, sodinu į mašiną, didysis AŠ PATI!!! išlipo ir lipa į kėdutę pati, vis kartodamą vieną koją čia, kitą koja ten, vieną koją čia, kitą koją ten... ir taip kokių 20 kartų.
Prisivalgė sūrio, visas veidas murzinas. sakau einam nuplausim veiduką ir eisi miegot. prieinam prie vonios, užgesinu šviesą, NEEEE, iškarto - koreguojantis veiksnys, šviesą išjungė, duris uždarė. pastovėjo, atidarė duris, įjungė pati šviesą, užsidarė vonioj, išsiplovė veidą.
tiesa, jei kažkas nesigauna, tada paprašo pagalbos. vat nors ir išeinant iš vonios - traukdama savo rankšluostį, užkabino tėtės ir jis nukrito. pasikvietė mane į vonią ir liepė pakagint tėtės rankšluostį atgal.
dar - sisioja pati. tik paskui liepia tėtei išpilti sisiuką :)))

dar apie žindymą

dar keletas "baerių" iš serijos "ilgas žindymas".

migdau Agnę, ji valgo papuką, kažkaip nepatogiai suemė dantimis. Beje, dvimetinukai jau nesikandžioja :) čia būdinga mažiukams gal iki metų. bet šiaip ar taip kai ilgai valgo, tie dantys - nepyragai. sakau Agnyte, nekask, bet ji nelabai supranta ko iš jos noriu, sako as nieko nedarau :))) tada aiškinu - išsižiok plačiai, ir tiap valgyk. pasakiau ir pasigailėjau... nes apie jokį miegą nebuvo nei kalbos, kol Agnė bandė naują valgymo būdą... :))))

baba įkalbinėja Agnę atvažiuoti pas ją visai dienai, sako "eisim su tavim į lauką, paskaitysim knygutes, pažiūrėsim čeburą, eisim miegot kartu". Agnė logiškai mąsto papuko nebus... labiausiai iš to juokėsi senelis :)))

valgo papuką, staiga nulekia kažkur, grįžta su rankšluosčiu, pasideda po papuku, sako kad pienas nepabėgtų... tvarkinguolė :)

visiems patinka pas babą

savaitgaliui palikom Basiuką pas sėnelius. vakar parsivežėm, Agnė labai džiaugėsi. vakare, einant miegot, priėjo prie Basiaus ir klausia Basiuk, tau tatiko a babą (Basiuk, ar tau patiko pas babą). miegantis Basius aišku atsakė griežtą "rrrr", kas buvo suinterpretuota ir man pranešta kaip tatiko :))))

kovo 8

vakar tarptautinės moterų dienos proga Agnė gavo gėlytę nuo tėtės :) pirma nesuprato kad čia jai, bandė dar "spardytis" kad čia mamai, bet kai suprato kad jai - net susukuklino :) laikė gėlytę rankoje, nešiojo visur su savim ir net neleido jos pamirkyti į vazelę, norėjo kad gulėtų kur ji padės :) šiaip ne taip išsiderėjom kad pamirkytų į vonią.
Tiesa, su visom gėlėm važiavom pas senelius, tai senelis irgi norėjo pasveikint Agnę, įteikė jai tulpių puokštę, kurios Agnė irgi nenorėjo priimti, sakė as jau tuju :)))

plaučių uždegimas

pagaliau baigiam atsigauti po Agnės plaučių uždegimo. jau gyvenam tik pusiau karantino režimu - drasiai einam į lauką, tik dar neinam į svečius, parduotuves, mokyklėlę, baseiną. kolkas dar laikosi nedidelė temperatūra, dėl to neramu.
labai klastingas tas plaučių uždegimas, tiesa sakant jei nebūtume nuvažiave pas daktarę (o liga vystosi taip, kad nebuvo ko ten ir važiuot) - net ir nesužinotume. susirgo Agnė "normaliu" gripu, pakarščiavo tris dienas, pakosėjo, temperatūra pati nukrito, nebegrįžo, o ir kosulys praėjo. tai visa laimė, kad kai tik susirgo, nuvažiavom į marcinkevičiaus ligoninę (kam priklauso pagal rajoną - rekomenduoju, žmonių nebuvo visiškai, o ir personalas labai malonus, ne kaip santariškėse), o ten daktarė ir išgirdo "kažką" plaučiuose. bandėm dar savaitę tą "kažką" vyti liaudiškom priemonėm, bet nepavyko, tai neapsiėjom šį kartą be antibiotikų.
tik vat keista, kad kai tik pradėjom gerti antibiotikus, užkilo nedidelė temperatūra - 37,3, ir laikosi iki šiol...
o šiaip sunkus laikas buvo - Agnei bloga, man bloga, papuko sumažinom gerokai, beveik per pusę, palikom tik prieš miegą (ir miego metu), eiti niekur neinam... Agnė prisižiūrėjo į mane, ir dabar ją dažnai pykika (pykina), ji taip juokingai prisimerkia, susigraudina ir man apie tai praneša :) tikiuosi, prasidėjo pavasaris ir viskas vėl pasikeis į gerą - aš nebedirbsiu (pagaliau! :)) ), ligos atslugs, orai sušils :)