tiesiog :)

iš šios dienos perliukų:

kai tėtis skutosi, jis "išputina" barzdą (su putomis)

kodėl mano raidė (A) turi brukšniuką, o Vėjo raidė (V) neturi?

apie užuojautą

šiuo metu mano mergaitės sirguliuoja. na, tiesa sakant taip rimtai serga - šiandien pirma diena be temperatūros, o taip - iki 39. bet aš ne apie tai... sirgimo proga Mildutei reik dažnai praplauti nosį, o kudikiams žinia ši procedūra laaabai nemaloni. verkia mano leliukas, bet ką daryt.
tiesa sakant plaudama Mildai nosytę, į Agnę nežiūriu. bet po kokio trečio praplovimo atsisuku - žiūriu stovi ausis uždengus 8-/. pakalbėjom - sakau negali klausyti kaip Mildutė verkia? - taip.
vakare vėl ruošiuosi plauti mažytei nosį - Agnė gina ją, neleidžia plauti. sako nenori kad leliukas piktų...
na, daug minčių man visa tai sukėlė - ir dar kartą apie vaizdus per teliką, ir apie tai kaip svarbu padėt jai išreikšti žodžiais savo jausmus, ir apie prigimtinį žmonių ANTIžiaurumą (o juk kažkoks protinguolis sugalvojo posakį kad vaikai žiaurūs. kodėl?).

pėdkelnės su gėlytėmis

Agnė ieško pėdkelnių su gėlėmis. suranda - pėdkelnes su mašinytėmis... sako kad gėlės - viduje

pakalbėjom

Agnė buvo teatre, spektaklyje "Mamūlė Mū". bandau paklausinėt apie jį:
- Agnytė, o ką rodė spektaklyje?
- Mamūlę Mū
šitą ir taip žinau... bandau prieiti "iš kito galo" :
- o kaip prasidėjo spektaklis?
- nuo pradžios.
- o kaip baigėsi?
- po penkių minučių
štai taip pašnekėjom...
ir nieko iš jos neišpeši - nei ką šoka šokiuose nei ką veikė pas babą :)

pasivaikščiuojimas su vėžimėliais

vakar besiruošdama į lauką, Agnė pareiškė kad eis į lauką "kaip aš, su dviem vaikais" - Martynu ir Koka. ir... su dviem vėžimais. pradėjau ją atkalbinėti, bet paskui persigalvojau - juk vedu vaikus į lauką, tegu išsiruošia kaip jai patinka. tiesa sakant, buvo labai smalsu :)
beje, dar planavom nužygiuoti iki žaislų parduotuvės. ji netoli nuo mūsų, bet reik eit per gan didelę rigos sankryžą.
taigi.
pirma Agnė bandė stumti du vėžimus vienu metu - vieną viena ranka, kitą - kita. bet jie riedėjo į skirtingas puses :)
tada stumė pakaitom - 10 metrų vieną, bėgte grįžta kito, stumia jį. taip įsicinkino, kad vėliau jau grįžinėjo ir mano vėžimą pastumti :)
kai bėgiot nusibodo, sukabinom du jos vėžimus - skietuko ratus užkabinau už didesnio vėžimo ašies, gavosi alia traukinukas. visai patogu būtų buvę stumti :) bet juk nuobodu visą laiką stumt vienodai :D
tada pakabinom jos skietuką už rankenu ant mano vėžimėlio.
o grįždamos - uždėjom skietuko ratus ant mano vėžimo ratų - dabar jau aš stumiau traukinuką.
priedo, begalę kartų lėlės keitėsi vežimukais, buvo permetama vėžimuko rankena, pataisomas kapiušonas, nurengiamos perkaitusios lėlės ir aprengiamos sušalusios... :)