bžik

kadangi mes visos labai didelės vonios gerbėjos, tai visokių žaidimų ten prisigalvojom.
va šiandien rūšiavau nuotraukas ir prisiminiau vieną (jo nuotrauka gavosi nekokia, tai aprašysiu žodžiais, bet kokiu atveju vaizdelį geriau stebėti gyvą, o ne statinį).

duodi vaikams tris indelius - vieną su vandeniu, kitą - su soda, dar kitą - su citrinos druska. ir liepi viską sumaišyti. labai patinka :) svarbu tik po nedaug duoti, nes prašys dar ir dar, tai paskui baisu dėl sodos-rūgšties koncentracijos vonioje.

o šiaip mes kažkada paauglystėje "juokaudavom" - šio mišinio priberdavom kavinėje į cukrinę, o paskui žiūrėjom ir kikenom :))))

manipuliatore

Jau seniai pastebėjau, kad Agnė labai subtiliai moka pasukti įvykius norima linkme (švelniai tariant). pvz. skaičiuoklės (tipo en-den-du..) - jeigu Agnė nori būti pirma, o žaidimų draugai irgi nori būti pirmi, Agnė pasiūlo išsiskaičiuoti (aišku, visada "išpuola" jai būti pirmai).
dar vienas nugirstas pokalbis apie tai. Agnė su draugėm ruošiasi žaisti mamą ir vaikus. Agnė aišku mama (ji VISADA mama), Sarytė - mažas vaikas, Milija - didelis vaikas. Milija:
- man  bus 7 metai.
Agnė:
- ne, tau bus 6 metai.
Milija nesutinka, dar kurį laiką mergaitės ginčijasi dėl amžiaus, tada Agnė taria (taip geranoriškai, intonacija - kviečianti susitaikyt):
- Milija, na koks skirtumas 6 tau metai ar 7?
Milja:
- taip!
Agnė:
- tai bus 6!
Milija sutiko ir žaidimas tęsėsi toliau.

akvarėlė

Agnei labai patiko štai šokia akvarelės technika - pripaišai ant balto popieriaus balta vaškine kreidele, o paskui viską uždažai akvarele. (balta kreidele tenka paišyti man)

žaidimai

ilgokai su Agne tupim namie - sergam, gydomės, reabilituojamės. bet nėr to blogo - per tą mėnesį mergaitės labai išmoko sutarti, ir nors pasistumdo, pasibara ir pasimuša dažnokai, visgi pastebimai dažniau pasidalina, paguodžia viena kitą, žaidžia kartu.
topinis šio mėnesio žaidimas - aišku - ligoninė. daug buvo procedūrų - ir lašalinės, ir kraują ėmė iš venos - tai dabar viską atkartoja namie, tėtis jau visai užgydytas pas mus, aš tai labai daug nesileidžiu. o vat Mildutė mielai pabūna pacientė :) guli ramiai ir laukia kol pagydys :) pleistrais būna nuklijuota nuo galvos iki kojų.

apie viską po truputį

Žaidžiam žaidimą "ką paimtum į mėnulį"

- mama, o kaip žmonės įskrenda į mėnulį?
- hmm, jie neĮskrenda, o atskreda ANT jo
- mama, bet aš bijočiau skristi į mėnulį
- kodėl?
- nes bijau nukristi
- kur nukristi??
- ant žemės!
- nee, iš mėnulio negalima nukristi, - pradedu aiškint gravitacijos dėsnius. Agnė piktai nutraukia:
- tu nieko nežinai! Galima nukristi! Aš vieną kartą nukritau! Ant žemės! Ir labai užsigavau!
- o kada čia buvo? - bandau išsklaidyt įtampą
- sapne...

Agnytė labai moka spekuliuoti visokiomis meilės-rūpesčio temomis

- mama, žinai kodėl aš manau kad tu manimi nesirūpini?
-?
- nes tu man neleidi daryt visko ką aš noriu.

Žaidėm su Agne visą rytą - klijavom, žaidėm mamą-dukrą, statėm namą iš baldų. galiausiai sugalvojau kad nebenoriu daugiau žaisti, o noriu pasiūti. Agnė nenusileido, vis kalbino, galvojo naujus argumentus. Galiausiai, kai suprato kad nieko nebus, įtūžo:
- aš tave išššmesiu! pro langą! o į konteinerį pati įlipk!

Daugiau negu mėnesį sirgdama, Agnė jaučiasi pakalus visokiuose medicinos reikaluose. Arūnas pasiskundė kad jam skauda ausį.

- čia pas tave gripuolis. reikia išplauti su daug vandens. tiesiog įpilti į ausį daug vandens. ne, geriau išspausti svogūnų sulčių, sulašinti į ausį, o ant viršaus - daug vandens.

žaidimai

- mama, žinai, aš tau galiu papasakoti liūdną žinią. mano arkliukas susirgo. Vėžliais...

Agnė turi tokią pilį, joje gyvena karalius, karalienė, princesė ir klounas.
- o žinai, mano pilyje karalius apsiženyjo su klounu, o karalienė su princese.
O MAI GA! iš kur čia tas gender lup'as toksai???
- Agnyte, taigi vyras su vyru negali ženytis, ir mo...
- o vat tokia mano pilis!, - piktai nutraukia Agnė.

- o davai žaidžiam tokį žaidimą! aš busiu Namų Šeimininkė, tu tėti busi mano vyras, Milda bus mūsų vaikelis, o mama bus tarnaitė!

baltoji beždžionė

žaidžiam naują žaidimą - atspėk gyvūną. spėju aš. Agnė:

- šitas gyvūnas gyvena Afrikoje

- žirafa!

- ne. jis turi tris kojas, - pagalvoja, - ir vieną ranką. 

- ????? beždžionė?

- taip. BALTOJI beždžionė!

berniukas ar mergaitė

Agnė turi tokią lėlę naujagimį. pradžiai lėlė buvo Marius, bet paskui pasiuvau jai gražią suknelę ir ji(-s) tapo Aiste.
Mildutė labai kesinosi į Aistę, todėl nupirkau jai identišką lėlę, kuri dabar nešioja vardą Marius. skiriasi tos lėlės tik suknele. bet Mildutė vistiek kesinasi į Aistę, kažkaip jos Marius jai netinka. šiandien Agnė iškėlė versiją kodėl:
- mama, o gal ji irgi nori mergaitės?

dainelė prieš baimes

šiandien dainavom dainelę prieš baimes, labai patiko.
dainuojant reikia mosikuoti kumščiais, trepsėti ir kitaip gasdinti baimes.

eik šalin, pikta ragana, eik šalin!
eik šalin, pikta ragana, eik šalin!
eik šalin, pikta ragana, eik šalin, pikta ragana, eik šalin, pikta ragana, eik šalin!

eik šalin, piktas vilke, eik šalin!
na ir taip toliau.

originalas štai čia

apie žaidimą

buvom mes pas vaikų psichologę, tai apart visų kitų naudingų patarimų plačiai papasakojo apie žaidimus, tai pasidalinsiu.
pasirodo, su vaikais žaisti būtina ir reikia tam skirti pakankamai laiko. per žaidimą su mama/tėčiu vaikas atsipalaiduoja nuo jį kankinančių emocijų, kurių prisikaupia per dieną. (ir nesvarbu ar jis darže buvo ar pas močiute ar su ta pačia mama visą dieną praleido). na, čia panašiai kaip mums išsikalbėti su drauge. na bet kad tas žaidimas būtų toks kaip pokalbis su drauge, reikia laikytis taisyklių:
1. skirti tam laiko. žaidimas - tai yra poreikis, psichologės palyginimas - jei šiandien blogas oras, aš vistiek turiu juo kvėpuoti, negaliu pasakyti kad ai kvėpuosiu rytoj kai oras pasitaisys. aišku kyla klausimas - kas būna kai nežaidi? pasak jos kad dauguma tėvų intuityviai visgi žaidžia pakankamai, bet jei ne - tai "galit atvesti pas mane, mes čia pažaisim".
2. žaidžiant reikia visiškai nusileisti į vaiko lygi, ir fiziškai ir morališkai. fiziškai - atsisėsti ant grindų, pritūpti ar kaip patogu. morališkai - nemokyti (ypač nemokyti kaip reikia žaisti), neklausinėti (o kiek čia pas tave tų paršiukų, paskaičiuojam), nerodyti iniciatyvos. neturi būti jokių taisyklių, jei sumastys nužudyti visas savo lėles, tai kad ir esat pacifitasi - nedrauskite. na, kaip ir per pokalbį su drauge - gi kai išsipasakoji kad "visi vyrai kiaulės" - abi suprantat kad taip nėra.
3. palaikyti žaidimą - arba dalyvauti jame (vaikas ruošia maistą - jus valgot), arba jei vaikas nepriima taip žaisti - atkartoti jo žaidimą (tipo kartu ruošiat valgyt jo lėlytėms)
4. žaidžiant kuo daugiau žiūrėt į akis, paglostyt, apkabinti, paliesti.

po tos paskaitos apie žaidimus man daug kas paaiškėjo.
1. kodėl Agnė visada prašo pažaisti. joo, reiks matyt nevien abiems patinkančia veikla užsiimti, bet ir skirti laiko vien Agnės mėgstamiems žaidimams :) ypač be taisyklių :)
2. kodėl Agnė supyksta kai bandau pakeisti žaidimą į tą kuris man labiau patinka (rodau iniciatyvą)
3. kodėl Agnė ignoruoja (kartais) mano iniciatyvą žaidime. pvz. "mama aš paruošiu tau kokteilį", "aš nenoriu kokteilio, paruošk prašau obuolių sulčių", "mama, štai tavo kokteilis".

smagus žaidimas

pegaso knygyne pamačiau visai smagų (mano galva) žaidimą kartu su Agne - kurti pasaką. bet tai kaina 8-/ 50 Lt! taigi, teko suktis iš padėties, ir štai ką sugalvojom:
1) sumetam į maišą/kibirą/dėžę kruvą daiktų, geriau kuo įvairesnių.
2) žaidėjai vienas po kito traukia daiktą ir pasako po vieną sakinį, kuriame minimas tas daiktas.
aišku, pagal tikras taisykles žaidėjai daiktus turėtų traukti aklai (nevisada pavykdavo), ir Agnė dažnai neapsiribodavo vienu sakiniu, bet gi neesmė :)

vaikų aikštelėje

vakar ilgai buvom lauke. galiausiai kol susiruošėm namo, Mildutė užmygo vėžymėlyje, taigi susitarėm su Agne kad eisim į vaikų aikštelę, bet aš sėdėsiu ir ilsėsiuos.

- mama, ar galiu paklausti tavęs vienos pagalbos?
- paklausti gali...
- gal gali padėti užlipti?
- ne, aš noriu pailsėti.
- o gal tu gali pailsėti stovinčiai o ne sėdinčiai?

užlipo ant čiuožyklos, ruošiasi čiuožt.
- mama, žiūrėk į mane. pakelk galvą! biški kairiau. iškelk galvą žemai!! žemai iškelk!, - nulipo, pasuko man galvą kaip reikia.
- nesuk galvos, - vėl užlipo
- dėmesio, pasiruošk žiūrėti, vienas-du-tris - čiuožiu! nepasukai galvos?

personažai

paskutiniu metu Agnytės žaidimų draugais vis dažniau tampa jos kuno dalys - pirštukai, kojytės.
vakar grįžo gan pavargusi, sėdi vonioj, žaidžia su kojytėmis
- man čia karšta, noriu išlipti, - sako viena
- o man čia šalta
- karšta!
- šalta!, - kojytės nejuokais susipyko ir pradėjo muštis :)))

vardai

idomus Agnės požiūris į vardus. jos pasaulio reiškiniai (žaislai, sugalvoti draugai) kaip ji pati sako "mėgsta būti be vardo". retas kuris turi vardą, dar retesnis - Agnės sugalvotą vardą. o kai kurie vardus keičia kasdien. Agnė būti atradimas žmonėms kurie norėtų suteikti vaikui TIKRAI negirdėtą vardą :))) pvz. jos "draugai" zuikutis ir vikšriukas vakar buvo Marsis ir Stridounas.

kada atsirado lempa

Krikštynoms dovanu Agnė gavo užduočių knygutę "aplink mus Dievo pasaulis". šiandien sprendžiam užduotėles:
- "Dievas padarė du didžiulius šviesulius - didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti - ir žvaigždes...Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena." Agnyte, kaip vadinasi šviesulys dienai valdyti?
- Saulė
- o šviesulys nakčiai valdyti?
- Lempa

fantazija

nuotraukoje matosi:
apačioje - namas gyvuniukams. čia mes gavom dovanu tą konstruktorių, ir aš pasiūliau Agnei pastatyti namą žaisliukams. jai labai patiko ši mintis, tai vieną sieną stačiau aš, kitą - Agnė. na, aš galivojau pastatyt normalų namą, su stogu, su langais, bet Agnei užteko ir tiek :)
o tai kas matosi viršuje - išvis fantazijos viršunė. Agnė netyčia apvertė vazelę, išsipylė vanduo. kadangi name nebuvo vonios, tai ta bala - ir yra vonia, joje matosi žaisliukai.

 

darbeliai

IKI pilna štai tokių mielų fanerinių rėmelių, kuriuos galima nudažyti akriliniais dažais (yra ir dramblių, sraigių, gėlių, liutų, šiaip kvadratinių):

From 2010-03 sergam

besirgdamos prisiminėm seną gerą žaidimą - Agnė užsako ką jai iškirpti, aš iškerpu, ji priklijuoja.
taigi pirma buvo namas, saulė, dėbėsėliai. dar sodas. paskui Agnė užsakė... tamsą. kad pro ją matytusi saulė. tada pasiūliau priklijuoti lange žvakutę, kad name nebūtų taip tamsu. iškirpau - priklijavo. labai idomiai, paveiksliuku "į vidų", "kad šviestų į namo vidų" :)) paskui dar nupiešė žolę.

From 2010-03 sergam

sergam

Agnei ir vėl bronchitas. nuobodžiaujam namie.

From 2010-03 sergam

bendrumo jausmas

vakar aš užtrumpinau viryklę... bet ne tame esmė. Arūnas gryžęs ją taisė - išrinko ir džiovino su džiovintuvu.
Agnė labai įsijaučia kai kažkas kažką daro naudingo. Susirado savo medinį arkliuką, paguldė ant šono ir iki vakaro bandė mus įtikint kad jį reikia išrinkti ir pataisyti, kad jam varžtai surudyjo ir pan. bandėm jai aiškint kad ir taip taisytų, bet juk tėtis viryklę išrinko... galu gale suderėjom kad palauksim ryto, o ryte atsirado naujų veiklų, be to viryklė jau buvo surinkta :)

pasislėpė

šiandien išsiruošinėjam iš šokių, aprengiau Agnę, liepau palaukti vistibiulyje, rengiuosi pati ir rengiu Mildutę. šalia tokia pat šeiminėlė kaip ir mes - dukra šokejėlė ir mažiukas. Audrė taip pat apsirengė pirmoji ir išbėgo iš rūbinės.
Išeinam mes su ta mama ir leliukais - o mergaičių nėra... ruošėmės eit į žaidimų aikštelę, taigi nukeliaujam ten - gal neklaužados pirmos nulekė be mūsų. nėra... nueinam į kavinę - nėra... grįžtant girdim duetą "mama, mama" ir juoką. išdykelės pasislepė už fotelių vistibiulyje ir stebėjo kaip mes jų ieškome :)
pasak Agnės iniciatyva buvo ne jos, tai nors tiek ramu :))))

beje, šiandien Agnytės gimtadienis - 3 metai :)