vasara ir darželis

Agnė giriasi prieš sesę
- o aš rytoj eisiu į darželį! о tu važinėsi su mama po visą miestą.
neblogi įspudžiai apie vasarą su mama...

žaidimai

ilgokai su Agne tupim namie - sergam, gydomės, reabilituojamės. bet nėr to blogo - per tą mėnesį mergaitės labai išmoko sutarti, ir nors pasistumdo, pasibara ir pasimuša dažnokai, visgi pastebimai dažniau pasidalina, paguodžia viena kitą, žaidžia kartu.
topinis šio mėnesio žaidimas - aišku - ligoninė. daug buvo procedūrų - ir lašalinės, ir kraują ėmė iš venos - tai dabar viską atkartoja namie, tėtis jau visai užgydytas pas mus, aš tai labai daug nesileidžiu. o vat Mildutė mielai pabūna pacientė :) guli ramiai ir laukia kol pagydys :) pleistrais būna nuklijuota nuo galvos iki kojų.

noriu nenoriu

Aš nenoriu, kad Mildutė eitų į vonią, nes tada ir aš norėsiu, o aš nenoriu dabar eiti į vonią.

apie besąligišką meilę, žmogaus teises ir toleranciją

Agnė atsibunda po pietų miego - pikta kaip širšė (ir aš ŽINAU iš ko ji tai paveldėjo :) turiu omeny - šią nuostavią nuotaiką po miego). o diena graži - saulutė šviečia, mes su Mildute džiaugiames gyvenimu, įjungiu "tris milijonus".
- MAN NEPATINKA ŠITA DAINA!!!!!, - pikta Agnė užsidaro miegamajam.
užeinu į miegamąjį su sulankstytais drabužiais.
- IIIIIIIIIIII - spiegia, bando spirti mane su koja iš gulimos padėties. padedu drabužius, išeinu.
daina baigiasi - Agnė kaip niekur nieko išeina iš kambario, nuotaika jau patenkinama. pradedu jai aiškint apie besąligišką meilę : kad aš noriu kad ji mane mylėtų visaip - ir net kai aš klausausi dainos kuri jai nepatinka. aiškinu ir apie žmogaus teisę klausytis tų dainų kurios patinka ir apie tai, kokie skirtingi žmonės - vieniems patinka vienos dainos, kitiems kitos.
po valandėlės leidžiames laiptais į lauką. Mildutė nori leistis pati, kojos pinasi, leidžiames lėtai, neapsikentusi Agnė bando pakelti ja ir nunešti laiptais žemyn.
- Agnyte, leisk jai leistis pačiai. ji nori nusileisti PATI, o ne šiaip nusileisti.
...
- taip, kaip tu norėjai pasiklausyt tos dainos?
matyt viski kažkas išlieka iš tų ilgų moralizavimų :)

santykiai

mano mergaitės jau turi savo paslaptis :)

vakar kol siurbiau, Agnė užsidarė su Mildute miegamajame. gana ilgai jos ten buvo - aš ir išsiurbti spėjau ir kavos paruošti. netikėta ir miela :)
vakare Mildutė miegamajam kiša rankytes prie tv kabelio. Agnė:
- Mildute, mes gi su tavim susitarėm, kad tu nelendi prie laidų!

kodėl leliukai verkia

mama, žinai kodėl leliukai verkia? nes nori greičiau užaugti

dar apie gimdymą

gimdymas - vis dar opi tėma.

- o žinai, dideliems vaikams labai nuobodu kai mamos gimdo ligoninėje. kai tu dar gimdysi, tu gimdyk namie. mes su tėčiu išeisim pasivaikščiuoti, tu pagimdysi, tada mes grišim, iškepsim sausainius.
(norėčiau :) )
- Agnyte, o Mildutė kur bus?
- Mildutė gims!
- neee, Mildutė jau gimė. gims dar vienas leliukas.
- tada Mildutė liks su tavim, ir kai gims dar sesutė, tu Mildutę šalia paguldyk - ir jos žais.
- tai tu nori dar vienos sesutės? ne broliuko?
- mama, jei nori broliuką - tėtis turi gimdyt!

gal kam reikainga auklė?

užvakar, kai mes su Arūnu matavom karnizą miegamajam, o Mildutę palikom kambary vieną, Agnė ja pasirūpino (soskė, kaldrytė, knygutė - full service):

dar apie pavydą

mes vis dar išgyvenam pavydą Mildutei.
aišku, labiausiai kenčiam mes su tėčiu. bet ir Mildutė kartais gauna piktą-piktą žvilgsnį. dažnai būna pažadinama (bet čia vėl gi bandymas atkreipti mamos dėmesį). šiaip tai pavydas pasireiškia labiausiai to kad labai reikia mamos. dėl to tėtis dažnai būna apšaukiamas, o kartais patiria ir fizinį smurtą.
baba, dieda, Nastia irgi gauna savo - su jais atsisakoma pasisveikinti, kartais ir bendraugi.
dar Agnytei labai sunku užmigti. dažnai susipykstam besimigdydamos.
dažnai Agnė pasiūlo man nusitraukti pieną ir maitint leliuką iš buteliuko. kai verkia - duoti soskę, o ne paimtti ant rankų. kartais net pažaidžia su Mildute, kad tik aš prie jos neičiau.
kad kažkaip palengvinti nelengvą vyresnės sesės dalį, dažnai kalbames. apie tai kaip Agnytė jaučiasi (jai būna liudna, nes mama žaidžia tik su leliuku. buna pikta, dėl to paties). kad ir kiti vaikai turi panašių rūpesčių - pvz. vakar Agnytė labai palaikė Liepos mintį, kad jaunesnius brolius-sesęs reikia nuvežti į mišką. kur vilkas. baisus. ir kanda.

baseinas

šiandien su Agne ir Milda buvom "leliukų" baseine. Su Mildute ten jau esam buvę, jai labai patiko, man tuo labiau :) šiandien nusivedžiau abi. buvo labai smalsu, ar pavyks mums ten gerai praleisti laiką.
na, išsivedžiau iš basein abidvi verkiančias. Mildutę - nes po maudynių matyt norėjau pergreit užmigdyt, ir jai dėl to pradėjo "skaudėti pilvuką" - niekaip nenorėjo užmigti. Agnytę - nes dėl Mildutės "pilvuko" nepavyko dar pasimaudyti (skaityk - pasimaudyti mums dviese su Agne).
kai paklausiau ar Agnei patiko baseine - sakė "patiko. kitą kartą eisim be leliuko" :)

įvaizdis

kartais pagalvoju, kokia šeima atrodom žvelgiant iš šono. juk iš tikrųjų esam labia geri :))) rūpestingi tėvai, mylintys vyras ir žmona, stengiames gyvent kuo sveikiau, šiukšles rūšiuojam, ir pan :)
nuėjom užvakar su Agne į parduotuvę. į parduotuvę - nes orai labai šlykštūs, lyjo, tai šiaip pasivaikščiuoti be tikslo negalėčiau prisiversti. taigi nupirkom visokių menknekių - vatos, dantų siūlo, dar tėtis paprašė padaryt jam šventę ir nupirkti alaus.
taigi vaizdelis: stumiam mes su Agne savo vėžimėlius link savitarnos kasų, ant manojo, tiesiai ant lopšio, ten kur Mildutės kojos - guli alaus bambalis. dar reik įvertinti Agnės apsirengimo stiliuką, apie jį rašiau anksčiau. Priedo, ji visa susivėlusi, nes kas gi šukuoja viakus prieš einant į lauką... prieinam prie kasų, ir prasideda... pasrodo, priėjom "ne prie tos kasos", Agnė kaip pradeda rėkti visu balsu "MAMA, EINAM PRIE TOS KASOS, NE PRIE ŠITOS", kartu krauna prekes nuo vėžimėlio ir kasos į savo vėžimėlį, aš bandau nesuskaičiuotus atimti. na gryn suplanuota prekių vagystė... įpatingai gražiai atrodo kaip aš (jauna mama su vėžimėliu) ir Agnė (panelė 2,5 metų) atiminėjam viena iš kitos alaus bambalį. kad ir kaip gėda už tokį siaubingą elgesį :))), bandau nenusileisti Agnei ir pasakyti keletą "pozytivaus auklėjimo" frazių, kurios aišku nėra išgirstos. ačiū Dievui, situaciją gelbėja virš praėjimo pakabinta didžiūlė pripučiama karvė su visomis anatominėmis karvėms būdingomis detalėmis - Agnė ją pastebi, ir ... "MAMA, ŽIŪRĖK, KARVĖ SU PIMPALIUKAIS!"
žodžiu, linksma :)

apie meilę

kurį laiką esu priversta dalinti savo meilę tarp dviejų mergaičių. su meile problemų nėra - jos pakaktų dar dvilikai :) tiesą sako, kad meilė vaikui gimsta kartu su juo. labai bijojau, kad gimus sesei, mažiau mylėsiu Agnę, arba atvirkščiai - nesugebėsiu pamilti mažosios, bet nuogastavimai nepasitvirtino.
užtai saves perplėšt per pusę tikrai negaliu... kartais būna labai liudna, vat kaip šiandien. Atėjo Agnės miego laikas, reikėjo eiti ją migdyt. NORĖJAU eiti ją pamigdyt, nes tas laikas prieš miegą - gal būt vienintelis, kurį galim leisti grynai dviese. visą kitą laiką Mildutė yra su mumis. Aišku, aš pati taip nusistačiau, bet kitaip to laiko dviese visai neatrasi. Taigi, atėjo Agnės miego laikas, pamaitinau Mildutę ir atidaviau ją Arūnui... kažkodėl taip sunku buvo atiduoti, ji taip jaukiai gulėjo ant mano rankų, o jau tos akytės... ir šiaip gaila jos - tokia maža, o jau turi taikytis prie kitų poreikių. kaip ir Agnė :) na, susigraudinau. ir ką daryt... migdomes su Agne, papasakojau dvi pasakas "apie tai kaip Agnė buvo maža", padainavau dainelę. O Mildutė pas tėtį vis nerimsta, jai skauda pilvuką... o aš aišku girdžiu jos verkime priekaištą sau. Paprašiau Arūno kad atneštų ją mums. na, ir aišku, gavosi nei vienai nei kitai. sumigdžiau galiausiai abidvi.

pavydas

visas mūsų gyvenimas šiuo metu sukasi apie dvi mergytes. linksma :) aišku, ne viskas rožėm klota, sunku labai Agnytei priprasti prie naujo gyvvenimo. Kažkas kažkada pasakė apie vyresnėlio savijauta atsiradus naujam vaikui: "įsivaizduokit, kad vyras atsivedė antrą žmoną". Panašiai Agnytė ir jaučiasi. Dar sakyčiau visai neblogai laikosi.
Taigi, pavydas pasirodė gal būt antrą Mildutės buvimo namie dieną. Tas pavydas turi dvi formas: periodiški "sprogimai", kai Agnė tiesiog labai piksta, visai ne dėl leliuko. Nervai nelaiko :) antra forma - kuomet ji visais būdais stengiasi nuvilioti mane nuo leliuko. labai idomios na pastabos: "mama, neduok leliukui papuko dar, taip panešiok", arba "mama, padėk leliuką ant sofos". subtilios tokios :)
na, bet šiandien man atrodo kad abidvi formos jau pradeda slopsti. aišku, gali būti kad už poros valandų sulauksim naujo "sprogimo". bet tikiuosi viskas pas mus bus gerai :)
teisingumo dėlei reik pastebėti, kad šiaip Agnyte labai rūpestinga sesuo - rytais kai masažuoju Mildutę, padaro jai "vyrė pėlytė košytę", nuolat užkloja sesę, daug bučiuoja, kai sesė verkia primena man kad reikia duoti papuką arba paimti ant rankų. labai daug ką pastebi, pvz. vakar atėjo seneliai ir paklausė kodėl Mildutė guli ant pilvuko. Agnė paaiškino: "mama padeda ant pilvuko, kai Mildutei ką nors skauda".