2010 m. gegužės 31 d., pirmadienis

personažai

paskutiniu metu Agnytės žaidimų draugais vis dažniau tampa jos kuno dalys - pirštukai, kojytės.
vakar grįžo gan pavargusi, sėdi vonioj, žaidžia su kojytėmis
- man čia karšta, noriu išlipti, - sako viena
- o man čia šalta
- karšta!
- šalta!, - kojytės nejuokais susipyko ir pradėjo muštis :)))

vardai

idomus Agnės požiūris į vardus. jos pasaulio reiškiniai (žaislai, sugalvoti draugai) kaip ji pati sako "mėgsta būti be vardo". retas kuris turi vardą, dar retesnis - Agnės sugalvotą vardą. o kai kurie vardus keičia kasdien. Agnė būti atradimas žmonėms kurie norėtų suteikti vaikui TIKRAI negirdėtą vardą :))) pvz. jos "draugai" zuikutis ir vikšriukas vakar buvo Marsis ir Stridounas.

2010 m. gegužės 26 d., trečiadienis

kada atsirado lempa

Krikštynoms dovanu Agnė gavo užduočių knygutę "aplink mus Dievo pasaulis". šiandien sprendžiam užduotėles:
- "Dievas padarė du didžiulius šviesulius - didesnįjį šviesulį dienai valdyti ir mažesnįjį šviesulį nakčiai valdyti - ir žvaigždes...Atėjo vakaras ir išaušo rytas, ketvirtoji diena." Agnyte, kaip vadinasi šviesulys dienai valdyti?
- Saulė
- o šviesulys nakčiai valdyti?
- Lempa

2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis

dar apie darželį

šiaip tai aš tikrai manau kad Agnei jau pats laikas eiti į darželį. mėgsta ji žaisti - ir su žaislais ir su vaikais. ir tiesa sakant po tų kelių apsilankymų darželyje jau sugebėjo susirasti dvi drauges. na bet nesiseka mums...
pradėjom "pratintis" - nuėjom - susirgom. apsveikom - grįžom (aišku, vėl su ašarom, liūdesiu) - darželyje vejauraupiai, skarlatina - vėl neinam. o paskutinis lašas, po kurio nutariau nebeleisti į daržą įki rudens - buvo:
einam į kvepavimo mankšteles. tiksliau aš einu, Agnė nenori. aiškinu "bla-bla, kad greičiau pasveiktum", - "MAMA, AŠ NENORIU PASVEIKTI! AŠ NORIU VISADA SIRGTI IR BŪTI NAMIE SU MAMA!"
na, nieko naujo, bet man tokios mintis ateidavo kažkur nuo 8 metų tik.

2010 m. gegužės 20 d., ketvirtadienis

kvepavimo mankšta

po eilinio bronchito lankom kvepavimo mankštas

visi pratimai atliekami po 10 pakartojimų. jeigu pratimas nesimetriškas - po 10 pakartojimų kiekvienai rankai.
visi pratimai daromi įkvepiant ir iškvepiant - įkvepia visada per nosį, iškvepia per burną lyg užpučiant žvakę.
pratimai atliekami sėdint ant žemo suoliuko.

1. įkvepia - iškvepia.
2. pakelia rankas į viršų - įkvepia, nuleidžia rankas - iškvepia.
3. rankas nuleistos palei šonus, pakelia pečius - įkvepia, nuleidžia - iškvepia.
4. pakelia rankas į viršų (per priekį) - įkvepia, tariant garsą "brrrrra" - padeda delnus ant grindų (staigiai)
5. išskieaičia plačiai rankas - įkvepia, pakelia vieną kelią, apkabina jį - iškvepia sakydama "CHA".
6. kojos ištiestos į priekį. pakelia vieną ranką (per šoną) - įkvepia, paliečia priešingos kojos pirštą - iškvepia
7. stovint. pakelia rankas į viršų - įkvepia, staigiai trenkia rankomis į grindis - iškvepia.
8. daro žingsnį ant suoliuko pakėlus rankas - įkvepia, žingsnis žemyn, rankom paliečia grindis - iškvepia
9. sako AAAA, abiem rankom daužo per krutinę
10. išskiečia rankas - įkvepia, apkabina save tardama garsą RRRRRRRRR (arba ZZZZZZZZ)
11. rankų pirštai liečia pečius. atveda rankas - įkvepia, suglaudžia alkunes - iškvepia.
12. išlaikyt ore kuo ilgiau pasirinktą muilo burbulą
13. ant grindų padedam popieriuką mažą, vaikui reikia pučiant jį apvaryt aplink tarkim stalą.

fantazija

nuotraukoje matosi:
apačioje - namas gyvuniukams. čia mes gavom dovanu tą konstruktorių, ir aš pasiūliau Agnei pastatyti namą žaisliukams. jai labai patiko ši mintis, tai vieną sieną stačiau aš, kitą - Agnė. na, aš galivojau pastatyt normalų namą, su stogu, su langais, bet Agnei užteko ir tiek :)
o tai kas matosi viršuje - išvis fantazijos viršunė. Agnė netyčia apvertė vazelę, išsipylė vanduo. kadangi name nebuvo vonios, tai ta bala - ir yra vonia, joje matosi žaisliukai.

 

2010 m. gegužės 14 d., penktadienis

gudruolė

Agnė šiandien sugudravo. susirgo, tai kad organizmą pasaugotų, pasakiau kad nevalgytų jogurtų (nes alergizuoja). o kaip tik vakar su tėčiu pripirko pilną šaldytuvą.
kažką dirbu, Agnė sako "mama, nežiūrėk dabar ką aš darysiu". na aš sąžiningai nežiūriu, bet matyt perilgai užtruko - pamiršau ir pažiūrėjau - ogi jogurtą valgo :)

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

krikštynos

šautuvas

- mama, o tėtis turi tą kur šaudo (suprask - šautuvą?)
- ne neturi
- kodėl?
neradau nieko protingesnio atsakyti kaip
- jam nereikia, jis ir su rankomis gali vilką nugalėti.
tiek ir reikėjo :)

atsakiusi supratau, kodėl aš vis dar neturiu indaplovės :))))

2010 m. gegužės 10 d., pirmadienis

džiaugsmingai

vakare eisim su Arūnu į kursus, tad tariuosi su Agne kad liks pas babą:
- paskambinsim babai, perspėsim kad atvažiuosim...
- mama, neskambinam babai! atvažiuojam džiaugsmingai!

verkiančių vaikų darželis

diskutuojam apie darželį, na kodėl ten gera eiti (čia aš), ir kodėl negera (Agnė). klausiu
- na bet juk tu norėjai į darželį, tai kodėl tu norėjai?
Agnė atsako
- tai aš norėjau į tą darželį kuris mūsų kieme (yra pas mus kieme nuostabus darželis, bet ten mažai šansų patekti. su tuo darželiu kartais einam į lauką), o ne į šitą. tas darželis linksmas, o šitas - verkiančių vaikų darželis!

2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis

krikštynos

poyt krikštysim mergaites.
šia proga pas mus namie labai daug kalbų krikštynų tema.

- Nastia, šeštadienį bus mano vestuvės! (vestuvės - nes pasiuvau Agnytei labai gražią baltą suknelę).
- ne vestuvės, o krikštynos
- taip, krapštynos

- mama, dabar aš turėsiu dvi mamas - vieną tu, kitą - krikšto mamą. ir du tėčius - Arūną ir krikšto tėtį!

- mama, užsidėk šį segtuką, busi graži ir galėsi susirasti sau princą.
- aš nenoriu princo, aš jau turiu vieną vyrą
- turėsi du vyrus.
- negalima turėti dviejų vyrų
- bet gi kai bus mano krikštynos - tu turėsi du vyrus! vieną Arūną ir kitą krikšto vyrą!

- mama, o kodėl kai bus krikštynos mes busim kakalikės?

adaptacija

po ligų maratono nusprendžiau kad reik pagaliau pratintis prie darželio. dar galėsim normaliai lankyt gegužį ir birželį. taigi...
pirmą dieną Agnė labai nenorėjo eiti į darželį, bet kažkaip nuvedžiau ją iki grupės. ten ji apsiverkė ir griežtai atsisakė eit į vidų. ką gi - apsisukom ir išėjom. buvau pakankamai gudri išpešti pažadą kad rytoj eis.
rytoj ėjo... Arūnas pasakojo kad ašaros pradėjo riedėti vos įžengus į grupę. bet kadangi pažadėjo - liko. kai vėliau šnekėjo su tėčiu, į klausimą "ką veikei darželyje" atsakė "liudėjau ir verkiau"...
šiandien. nesugebėjom įkalbėti išeiti iš namų. rezultatas - tėtis pusvalandžiui pavėlavo į darbą, bet pažadą nueiti į darželį kitą dieną visgi gavau. už tai kad po darželio eis su tėčiu į baseiną.
štai tokia liudna pradžia