dar apie sugebėjimus

Naujausi pasiekimai - išmoko atidaryti cdromą, jau užtikrintai moka įjungti radiją, labai mėgsta iš rozetės išjungti lempą ir net bando įkišti kištuką atgal, bet trukdo apsauginiai lipdukai.
Nepamenu ar rašiau - labai mėgsta sudėti kažką į kažką. Kai tik išmoko sedėt, labai pamėgo išimti (pvz. žaislus iš dežės, viską iš maišo), tai va prireikė 5 mėnesių kol pamėgo atvirkštinį veiksmą :)

roto, noro virusai

Prieš kalėdas pagavom žymų vėmimo-triedimo virusą.
Pradžiai galvojom kad roto, bet paskui pasirodė kad ne, tai galvoju gal buvo noro. Blogiausia kad tam noro imuniteto nėra, tai kaip ir veltui kankinomes išeina. Geriau jau tikrai būtų roto.
Na bet iš eilės. Pradžiai blogai pasijutau aš, paskui Agnė ir Arūnas. Pirmą dieną Agnė 3 kartus vėmė, viduriavo, temperatūra buvo neaukšta, jautėsi gerai, valgė papą. Antrą dieną viskas tas pats, tik jau pasidarė labai silpna - vis norėdavo kažkur prigult, užmygdavo ant rankų. Paskambinau gydytojai, papasakojau viską. Štai pagrindiniai gydymo būdai:
* Reikia duoti daug gerti. Bet ko, kad tik gertu, nes mažiems vaikams ir taip sunku ką nors įkišti. Labai gerai razinų-obuolių kompotą (razinos atstato elektrolitų pusiausvyrą, obuoliai teigiamai veikia skrandžio ir žarnyno veiklą). Taip pat tinka kisielius, mineralinis, melisų-imbiero arbata, arbata su cinamonu (cinamonas ir imbieras naikina skrandyje virusus). Aišku geriausia vartoti specialius vaistus - hydral, regidron.
* smecta pirmomis dienomis
* gerosios bakterijos
Na kadangi Agnė šiaip nieko išskyrus papo negeria, o šeštadienį (antrą susirgimo dieną) ir papo nenorėjo, be to tik vieną kartą per parą sisiojo - nusprendėm važiuot lašalinės.
Nuvažiavom į ligoninę, kur Agnę labai išgasdino vištos seselės - sugalvojo kad be mamos bus ramiau pastatyt lašalinę. Ko pasekoja Agnė porą valandų verkė kol neužmygo, o užmigus dar pusvalandį kukčiojo.
Naktį lašėjo lašalinę, o ryte Agnė ištyno. Todėl kitą dieną lašalinės nestatė. Dar kitą vėl pastatė.
Agnės nuotaika ligoninėj buvo labai bloga - na ir aišku - reikėjo sedėti visą laiką lovoje, šalta, girdėm švirkštu. Žodžiu po antros lašalinės išvažiavom namo. Tai buvo kaip tik Kučių diena.
Kadangi dėl šios ligos eglutės neturėjom, namų nepapuošėm, dovanų nesupakavom, į svčius važiuot negalėjom - nelabai kokios išėjo Agnės pirmos kalėdos...
Kitą dieną pagal gydytojos rekomendacijos reikėjo girdyti Agnei daug skysčių - 300 ml. Pati nieko negėrė, vienintelis dalykas kuriuo pavyko sugundyt - tirštas ryžių kisielius. O šiap girdėm su švirkštu,nuo ko ne tik Agnei bet ir mums su tėčiu pomažu vystėsi depresija..
O kitą dieną Agnei pakilo temperatūra 38,5... Dar kitą - 39... Nors po dviejų dienų viskas praėjo, nuvažiavom pas gydytoją padarėm tyrimus. Viskas gerai. Tikiuosi kad baigėsi šis ligų maratonas, bent jau Agnei, nes panašu kad šiuo virusu užsikretė ir Arūnas.

Pasiekimai

Agnė jau moka parodyt tėtei "atia-atia", mėgsta tikrint kaip "saveikauja" daiktai - daužyti vieną į kitą, įdėti vieną į kitą. Šiandien bandė užsimauti kojines :)
Neseniai žaidė su seneliu tokį žaidimą - paima grybuką, padaužo juo į lentyną, duoda seneliui - jis padaužo - duoda Agnei - ir taip iki begalybės.
Knygutėje moka parodyt kur gėlytės.

Knygos

Kokią savaitę jau prieš miegą skaitom knygas. Labai patinka. Atsisėdam - aš už Agnės - padedam jai ant kelių knygą, aš skaitau ir rodau pirštu paveiksliukus (apie ką skaitau), Agnė irgi pirštu kažką rodo, verčia puslapius. Kažkodėl labai mėgsta (beveik po kiekvieno perskaityto puslapio) pažiūrėt į viršelį. Jau kartais paprašyta parodo pirštuku kokią gėlytę ar šuniuką.
Geriausia knyga skaitymui - bremeno muzikantai. Geriausia todėl kad vienam puslapy yra vienas sakinys, galima greit jį perskaityt ir versti kitą puslapį. Jei puslapy daugiau sakinių - norisi greičiau versti ir nepavyksta sklandžiai perskityt pasakos :D

Miegas

Miegas (tiksliau užmigimas) visai suprastėjo. Galvojau, kad yra labai blogai kad ji su papu užmiega. Dabar jau papo nepakanka - reikia pradžiai pasupti, tada įmygusiai duoti papą ir dar daug laiko palaukti kol gyliai užmygs. Užmiega galiausiai apie 23:30.

Papūga

Vakar buvom Artūro Milto gimtadienio šventėje (7 metai) išdykėlio saloje. Ten vienam kambary buvo papūga ir triušis. Agnė jų (arba vieno iš jų) labai išsigando – kai prieidavom įsitempdavo, sakydavo „ei-ei“. Net valgyt tam kambary atsisakė – vis pažiūrėdavo į narvelių pusę.

Lavinimo staliukas

geriausias lavinimo staliukas - Basiaus maisto staliukas.
Dubenėlyje su vandeniu smagu tapšnoti ranka, taškytis.
Dubenėlyje su džiuvesėliais smagu maišyti džiuvėsius, mėtyt juos, ragauti.
Šiandien sužinojo kad džiuvesėlius iš vieno dubenėlio galima perdėti į kitą - vandens - dubenėlį ir atgal.

Ožiukai

pastarosios savaitės tema - ožiukai. Užėjus ožiukui riečia tiltelį, atlošia galvą, rėkia, kandžiojasi. Ožiukai gali būti dėl visko, bet dižiausieji/stipriausieji/storiausieji dėl
1. Pamperso keitimo
2. Apsirenkgimo, ypač į lauką, ypač kepurės
3. Kai užsinori papo ir neduodu
4. Kai šiaip ko nors neduodu.
5. Šiaip sau. Kartą užsinorėjo papo - daviau, tada pamatė žurnalą - daviau. Vistiek susirietė ir šaukia. Ar dėl to kad neišeina papą čiulpiant žurnalo skaityt, ar šiaip sau.

Londonas

Gruodžio 1-4 d. visi keliavom į Londoną.
Skridom lektuvu 2,45 min., Agnytė pusę laiko nemiegojo, tusinosi - žaidė, vartėsi savo kėdėj, dainavo, kibino keleivius. Prieky skrido vaikynas, kuriam akivaizdžiai buvo sunku :), tai Agnės dainom jis nebuvo sužavėtas. Skrendant atgal visą laiką pramiegojo.
Pirmą dieną buvom nuėję i scince museum. Jame buvo dvi salės vaikams, viena iš jų - visai mažiems. Joje pvz. buvo spindyntys pėsakai ant grindų mozaikos, ir kt. Agnei labai patiko :)
Šiaip Londone Agnei buvo idomu - vėžyme vis nenorėavo užmygti, sedėjo, žiūrėjo.
Taip pat patiko žaislų parduotuvė - joje daug žaislų buvo padėti pabandymui, tai Agnė su tėčiu daugelį jų išbandė.