dainų šventė

vakar atšoko Agnė dainų šventėje. štai lrt įrašas jos šokio, jos pačios nesimato, bet man taip gražu žiūrėt ir klausyt (20 min. 40 sek.):

http://lrt.lt/mediateka/irasas/25990/moksleiviu_dainu_svente_musu_vardas_lietuva._ansambliu_vakaras

smagu kad sudalyvavo tokioje gražioje šventėje, bet dar smagiau kad apskritai pasiryžo. nes metų gale kategoriškai atsisakė lankyti šokius, eiti į baigiamąjį koncertą. klausiu - kodėl, sako - aš negražiai šoku, man neišeina, šokis per sudėtingas ir t.t. na dar kaip supratau vadovė į metų galo kaip čia pasakius, pagriežtėjo. matyt gavo Agnė keletą pastabu, o jin tokia gan jautri suaugusių nuomonei, na ir užsiš.... . vienžo, į koncertą liepiau eiti, tai ji vistiek nėjo, susirgo!

po mėnesio skambina vadovė, sako ateikit į dainų šventės repeticijas. paklausiau Agnės dėl viso pikto, aišku sakė kad nenori. ilgai svarsčiau verst ar neverst, ir nutariau - verst. liepiau eiti į repeticiją. į pirmą nuėjo, per antrą jau sirgo... į trečią vėl liepiau eiti. sunkios buvo dienos (man) - tik ryte išgirdusi kad šiandien repeticija, Agnė sugebėdavo sunervinti visus namuose (na, nes pati labai susinervindavo). be viso ko, aš taip pati ir nežinojau ar gerai dariau. na bet kai prasidėjo repeticijos kalnų parke, mergina pradėjo patirti visą smagumą - susipažino su naujom mergaitėm, sėdėjo ten dienom su jomis plepėjo, žaidė, tėtis pirko daug ledų, na ir panašūs pasiruošimo džiaugsmai. bet vistiek, paklausta gal jau atėjo noras šokti, sakė kad dar neatėjo ir ji dar nežino ar šoks koncerte. taigi iki paskutinės dienos nežinojom ir mes. bet bilietus vistiek nupirkom :)

sušoko. labai savimi patenkinta :) biški net tokia pasipūtus buvo. į šokius nuo rudens sakė vėl eis.

Kalėdų ilgesys

pirmas dantukas

prieš kelias dienas iškrito pirmas pieninis dantukas. pastebėjom kad kliba visai netyčia - nuvedėm sykiu su sese pas stomatologą, o po savaitės ėjom pas tą pačią daktarę kad išrautų. mat per tą savaitę jis taip išklybo, jog skaudėjo valgyt. tėvams tokios atsakingos procedūros nepatikėjo :). už tai kartu su išrautu dantuku stomatologė padovanojo ir dėžutę-pakabuką dantukams sudėti. 

dabar šneka biški švepluodama :) 

laiko nuovoka ir kt

- mama, o mes dabar nakties miegą pamiegojom ar pietų?

važiuodami pamatėm kabrioletą.
- mama, žiūrėk, žmonės neturi pinigų kad mašiną su stogu nusipirktų

pasaka - nepasaka

Per šias Kalėdas pajutau, kad Agnei ypatingai reikia pasakos. Kažkaip greit ir noriai dabar pasigauna viskas kas "pasakiška". O man labai norisi kad ta pasaka jos gyvenime išliktų kuo ilgiau.
Todėl džiaugiuosi, kad galiu jai papasakoti apie angelus, maldą, šventuosius. Faina, kad Kalėdų senelis turi daug šansų neišnykti iš jos gyvenimo, nes jau dabar žino, kad jis yra šv. Mykalojus. Gera žiūrėt, kai sugalvoja bažnyčioje deginti žvakutę prie Archangelo Mykolo ikonos, nes juk jis nugali piktojo kariuomenę. Neblogai, kad gali atskirti kuris - šv. Jurgis ar drakonas - gali būti geresniu globėju šiais ar kuriais nors kitais metais. Gerai, kad ji tiki tuo, kad mirusieji neišnyksta ir galėsim vėl su jais susitikti. Ir kad už juos galima pasimelsti, kad jiems būtų geriau.

Migdau mergaites, Agnė antram aukšte (lovos), aš su Milda - pirmam.
- mama, čia tu man galvą paglostei?
- ne, aš gi pirmam aukšte.
iki šiol Agnė įsitikinus, kad tai buvo angelas.

prieš miegą Agnė šaukia iš lovos:
- tėėėėtiiii! surask mano vėžliuką.
tėtis suranda, paduoda.
- mama, įsivaizduoji, aš paprašiau Dievo, kad atsirastų mano vėžliukas ir tėtis jį surado!
tiesą sakant, Dievo pagalbos tėčiui tikrai reikėjo, kitaip be šansų būtų surasti trijų cm. ilgio vėžliuką tame chaose, kuris vadinasi vaikų kambarys.