dar apie pykčio kopėčias

iš Roso Kempbelo knygos "kaip tvarkytis su vaiko pykčiu" 

didelėmis raidėmis parašyti labiausiai teigiami tos pakopos pykčio išreiškimo būdai

ПОЗИТИВНЫЕ СПОСОБЫ ВЫРАЖЕНИЯ ГНЕВА

1. ВЕЖЛИВОСТЬ • СТРЕМЛЕНИЕ НАЙТИ РЕШЕНИЕ • ГНЕВ НАПРАВЛЯЕТСЯ НА ВЫЗВАВШИЙ ЕГО ОБЪЕКТ. ВЫРАЖАЕТСЯ ОСНОВНАЯ ЖАЛОБА, БЕЗ УКЛОНЕНИЙ В СТОРОНУ • ЛОГИЧЕСКОЕ МЫШЛЕНИЕ.
2. ВЕЖЛИВОСТЬ • ГНЕВ НАПРАВЛЯЕТСЯ НА ВЫЗВАВШИЙ ЕГО ОБЪЕКТ • ВЫРАЖАЕТСЯ ОСНОВНАЯ ЖАЛОБА, БЕЗ УКЛОНЕНИЙ В СТОРОНУ • ЛОГИЧЕСКОЕ МЫШЛЕНИЕ.

СОЧЕТАНИЕ ПОЗИТИВНЫХ И НЕГАТИВНЫХ СПОСОБОВ ВЫРАЖЕНИЯ ГНЕВА

3. ГНЕВ НАПРАВЛЯЕТСЯ НА ВЫЗВАВШИЙ ЕГО ОБЪЕКТ • ВЫРАЖАЕТСЯ ОСНОВНАЯ ЖАЛОБА. БЕЗ УКЛОНЕНИЙ В СТОРОНУ • ЛОГИЧЕСКОЕ МЫШЛЕНИЕ • Гнев выражается в громкой и невежливой форме.
4. ВЫРАЖАЕТСЯ ОСНОВНАЯ ЖАЛОБА, БЕЗ УКЛОНЕНИЙ В СТОРОНУ • ЛОГИЧЕСКОЕ МЫШЛЕНИЕ • Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты.
5. ГНЕВ НАПРАВЛЯЕТСЯ НА ВЫЗВАВШИЙ ЕГО ОБЪЕКТ • ВЫРАЖАЕТСЯ ОСНОВНАЯ ЖАЛОБА, БЕЗ УКЛОНЕНИЙ В СТОРОНУ • ЛОГИЧЕСКОЕ МЫШЛЕНИЕ • Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Словесные оскорбления.
6. ЛОГИЧЕСКОЕ МЫШЛЕНИЕ • Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Выражаются жалобы, не имеющие отношения к делу.

В ОСНОВНОМ НЕГАТИВНЫЕ СПОСОБЫ ВЫРАЖЕНИЯ ГНЕВА

7. Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Выражаются жалобы, не имеющие отношения к делу • Эмоционально-разрушительное поведение.
8. Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Выражаются жалобы, не имеющие отношения к делу • Словесные оскорбления • Эмоционально-разрушительное поведение.
9. Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Ругательства и проклятия • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Выражаются жалобы, не имеющие отношения к делу • Словесные оскорбления • Эмоционально-разрушительное поведение.
10. ГНЕВ НАПРАВЛЯЕТСЯ НА ВЫЗВАВШИЙ ЕГО ОБЪЕКТ • Гнев выражается а громкой и невежливой форме • Ругательства и проклятия • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Бросание предметов • Эмоционально-разрушительное поведение.
11. Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Ругательства и проклятия • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Бросание предметов • Эмоционально-разрушительное поведение.

НЕГАТИВНЫЕ СПОСОБЫ ВЫРАЖЕНИЯ ГНЕВА

12. ГНЕВ НАПРАВЛЯЕТСЯ НА ВЫЗВАВШИЙ ЕГО ОБЪЕКТ • Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Ругательства и проклятия • Разрушение предметов • Словесные оскорбления • Эмоционально разрушительное поведение.
13. Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Ругательства и проклятия • Гнев смешается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Разрушение предметов • Словесные оскорбления • Эмоционально-разрушительное поведение.
14. Гнев выражается в громкой и невежливой форме • Ругательства и проклятия • Гнев смещается с вызвавшего его объекта и направляется на другие объекты • Разрушение предметов • Словесные оскорбления • Физические оскорбления • Эмоционально-разрушительное поведение.
15. Пассивно-агрессивное поведение.

apie žaidimą

buvom mes pas vaikų psichologę, tai apart visų kitų naudingų patarimų plačiai papasakojo apie žaidimus, tai pasidalinsiu.
pasirodo, su vaikais žaisti būtina ir reikia tam skirti pakankamai laiko. per žaidimą su mama/tėčiu vaikas atsipalaiduoja nuo jį kankinančių emocijų, kurių prisikaupia per dieną. (ir nesvarbu ar jis darže buvo ar pas močiute ar su ta pačia mama visą dieną praleido). na, čia panašiai kaip mums išsikalbėti su drauge. na bet kad tas žaidimas būtų toks kaip pokalbis su drauge, reikia laikytis taisyklių:
1. skirti tam laiko. žaidimas - tai yra poreikis, psichologės palyginimas - jei šiandien blogas oras, aš vistiek turiu juo kvėpuoti, negaliu pasakyti kad ai kvėpuosiu rytoj kai oras pasitaisys. aišku kyla klausimas - kas būna kai nežaidi? pasak jos kad dauguma tėvų intuityviai visgi žaidžia pakankamai, bet jei ne - tai "galit atvesti pas mane, mes čia pažaisim".
2. žaidžiant reikia visiškai nusileisti į vaiko lygi, ir fiziškai ir morališkai. fiziškai - atsisėsti ant grindų, pritūpti ar kaip patogu. morališkai - nemokyti (ypač nemokyti kaip reikia žaisti), neklausinėti (o kiek čia pas tave tų paršiukų, paskaičiuojam), nerodyti iniciatyvos. neturi būti jokių taisyklių, jei sumastys nužudyti visas savo lėles, tai kad ir esat pacifitasi - nedrauskite. na, kaip ir per pokalbį su drauge - gi kai išsipasakoji kad "visi vyrai kiaulės" - abi suprantat kad taip nėra.
3. palaikyti žaidimą - arba dalyvauti jame (vaikas ruošia maistą - jus valgot), arba jei vaikas nepriima taip žaisti - atkartoti jo žaidimą (tipo kartu ruošiat valgyt jo lėlytėms)
4. žaidžiant kuo daugiau žiūrėt į akis, paglostyt, apkabinti, paliesti.

po tos paskaitos apie žaidimus man daug kas paaiškėjo.
1. kodėl Agnė visada prašo pažaisti. joo, reiks matyt nevien abiems patinkančia veikla užsiimti, bet ir skirti laiko vien Agnės mėgstamiems žaidimams :) ypač be taisyklių :)
2. kodėl Agnė supyksta kai bandau pakeisti žaidimą į tą kuris man labiau patinka (rodau iniciatyvą)
3. kodėl Agnė ignoruoja (kartais) mano iniciatyvą žaidime. pvz. "mama aš paruošiu tau kokteilį", "aš nenoriu kokteilio, paruošk prašau obuolių sulčių", "mama, štai tavo kokteilis".

Ross Campbell - Как справляться с гневом ребенка

šitą knygą skaičiau labiau dėl savęs. nes visur rašo kad vaikus reik mokint tinkamai išreikšti savo piktį, o kad aš pati nežinau kaip gi tinkamai jį išreikšti.
šiaip visai naudinga knyga man buvo. aišku, joje labai daug lyrinių nukrypimu, kaip pvz. skyrius "pastoriai pavojuje" :) bet pikčio valdymo pagrindus perpratau. taigi, autorius pateikia "pikčio kopėčias", kurių apačioje - pats blogiausias būdas išreikšti pyktį, viršuje - pats geriausias. tėvų tiklsas - iki 17 metų išmokinti vaikus reikšti piktį geriausiu būdu. beje autorius pats pamini, kad nedaug suaugusių tą moka. taigi, kopėčios (kaip aš jas sudėliojau sau, nes autoriaus sistemą nelabai gerai supratau, bet jis ir pats rašo kad geriausia kad kiekvienas žmogus jas sau sudaro pagal savo įsivaizdavimą):

- pasyviai agresivus elgesys (baisiausia baisybė, pvz. kakojimas į kelnes, rukymas arba savižudybė, priklausomai nuo amžiaus);
- pikčio rodymasi veiksmais - mušimas, daužymas, agresija prieš kitus žmones ir pan.
- pikčio rodymas žodžiais. gali būti nukrypimai nuo pikčio objekto, gali net išvis nepasakyt dėl ko pyksta, tik keiktis ir pan. bet tai jau yra geriau nei pikčio rodymas veiksmais.
- pasakoma apie savo piktį (dėl ko supyko). šalia vis dar gali būti pikčio rodymas veiksmais - daiktų gadinimas, taip pat nukrypimai nuo pikčio objekto (niekas manęs nemyli), įžeidinėjimai ir pan.
- ....
- mandagiai ir gražiai pasakoma apie savo pyktį. ieškoma sprendimo.

autorius ne kartą pabrėžia, kad tėvai visais būdais turi išvengti pasyviai agresyvaus elgesio. tai yra vienintelė "nevaldoma" pikčio stadija, kuomet tėvai nekaip negali padėti vaikui kilti tais laipteliais.
visais kitais atvejais tėvai gali padėti taip - kai įvyko pikčio protrukis, stengtis nestabdyti jo (vėl gi, kad kitą kartą žmogus nenusileistų iki pasyviai agresyvaus elgesio), aišku proto ribose - negalima leisti žaloti kitų, gadinti kitų žmonių nuosavybės ir pan.. bet NEAUKLĖTI. prisiminti, kad vaikas niekada nemokės brandžiai išreikšti pikčio, todėl nereik ant jo piktį. džiaugiames, kad jis jį išreiškia, nes tai proga padėti jam lipti kopėčiom aikštyn. taigi, palaukti kol žmogus nusiramina, tada
- pasakyti ką jis darė gerai. (pvz. aš džiaugiuosi kad šiandien pikdamas nieko nesudaužei)
- pasakyti ką galima padaryti truputį geriau (kitą kartą pasakyk dėl ko supykai).

kas dar. aišku, yra begalė sąlygų - ir besaligiška meilė, ir tėvai patys turi valdyti savo pyktį ir t.t. na, verta paskaityti, skaitosi idomiai. yra skyriai apie tai ką daryti su vaikų agresija, zizimais, ir kt. negerumais, kodėl piksta lėtinėmis ligomis sergantys vaikai, kodėl žmonės sukyla prieš autoritetus, kodėl tikinčių tėvų vaikai nebeeina į bažnyčią ir kt.

Ross Campbell - как на самом деле любить своего ребенка

keliu kvalifikaciją, sknt.
neradau šios knygos lietuviškai, ir labai gerai, nes radau rusiškai ir priedo nemokamai :) žr. čia

mėgstu aš tokias knygas - kurios parodo tai, ką ir taip turėtum suprasti. verčia pasitempti.

knyga apie tai kad dauguma vaikų nesijaučia mylimi savo tėvų, nors dauguma tėvų nuoširdžiai myli savo vaikus. kodėl? nes nežino kaip ją parodyti. žinoti kad tave myli nėra tas pats kas jaustis mylimam.

kaip parodyti meilę vaikui? yra tris pagrindiniai "būdai":
- akių kontaktas
- fizinis prisilietimas
- laikas drauge

akiu kontaktas. kuo daugiau žiūrėkite į savo vaikus, žiūrėkite jiems į akis, žiūrėkite į juos su meile, susidomėjimu. žiūrėkite į akis kai jums kažką pasakoja, praeidami pro žaidžiantį, žvilgtelkite į jį. nežiūrėkite į vaikus rusčiu žvilgsniu - tai juos žudo. supykę, stenkites vistiek žiūrėti meiliai, tas netrukdo auklėti (tarkim pasakyti kad nepatiko toks ar anoks jo poelgis).

fizinis prisilietimas. kuo daugiau lieskite vaikus. yra vaikai, kurie atmeta fizinį kontaktą - ieškokite būdo, kurio neatmes. jiems tai būtina! su berniukais galima grumtis. jei nepatinka apkabinimas, lieskite subtiliau - paglostikyte galvą. padarykite masažą, pasodinkite ant kelių, prašo panešti - paneškite. nėra vaikų kuriems to nereikia!

laikas drauge. skirkite kuo daugiau asmeniško laiko kiekvienam vaikui. frazė "svarbu ne kiekis, o kokybė" - neteisinga, kiekis - labai svarbu! ką reiškia kokybė? - vaikas turi jausti kad šiuo momentu jis yra pasaulio bamba. joks mobilus telefonas neturi to paneigti. jeigu turite du vaikus - vienas tėvas gali skirti laiką vienam vaikui, tuo metu kitas tėvas - kitam.

svarbus tipsai blogiausia ką gali padaryti tėvai - išlieti savo piktį ant vaiko. niekada nekalbėkite su vaiku piktai. visada kalbėkite švelniai. vaikai nepakelia suaugusių pikčio. ypatingai bausdami vaiką, akys, fizinis kontaktas turi reikšti jūsų meilę vaikui, o ne tai kad esat įpykęs.
labai svarbi visos knygos mintis - meilė turi būti besaligiška. jeigu tarkim įpykę dėl vaiko elgesio nežiūrim jam į akis, piktai šnekam - vaikas gauna žinią kad jo nemylim. nes padarė tą ar aną. reiškia - mylim su sąlyga. to reikia vengti

istorija apie du kudikius

Nėščios moters įsčiose kalbasi du kūdikiai. Vienas jų tikintis, kitas - ne.

Netikintis: Ar tu tiki į gyvenimą po gimimo?

Tikintysis: Žinoma. Juk akivaizdu, kad po gimimo gyvenimas tęsiasi. Mes esame čia, kad taptume pakankamai stiprūs ir pasiruoštume tam, kas laukia mūsų po gimimo.

Netikintis: Tai kvailystės! Po gimimo jokio gyvenimo negali būti. Ar tu gali įsivaizduoti, kaip toks gyvenimas atrodytų?

Tikintysis: Na, smulkmenų nežinau, bet aš tikiu, kad ten bus daugiau šviesos ir kad mes galbūt patys vaikščiosime ir valgysime savo burna.

Netikintis: Kokia nesąmonė! Neįmanoma pačiam vaikščioti ir valgyti burna. Tiesiog juokinga! Juk mes pririšti prie virkštelės, kuri mus maitina. Žinai, ką aš tau pasakysiu: neįmanoma, kad būtų gyvenimas po gimimo todėl, kad mūsų gyvenimo aprūpintojas - virkštelė - yra labai trumpa.

Tikintysis: Aš esu įsitikinęs, kad gyvenimas po gimimo yra galimas. Tiesiog viskas bus kitaip. Galima kai ką ir įsivaizduoti.

Netikintis: Bet juk iš ten dar niekas niekada nesugrįžo! Taip jau yra, kad gyvenimas baigiasi gimimu. Ir apskritai, gyvenimas - tai kentėjimas tamsoje.

Tikintysis: Ne, ne! Aš tiksliai nežinau, koks bus gyvenimas po gimimo, tačiau bet kokiu atveju mes pamatysime mamą ir ji mumis pasirūpins.

Netikintis: Mamą? Tu tiki į mamą? Ir kur gi ji yra?

Tikintysis: Ji yra apie mus. Ji visur, mes joje esame ir dėka jos judame ir gyvename. Be jos mes tiesiog negalėtume gyventi.

Netikintis: Visiška nesąmonė! Aš nemačiau jokios mamos ir todėl akivaizdu, kad jos nėra.

Tikintysis: Nesutinku su tavimi. Tu tiesiog neįsiklausai. Juk kai viskas nutyla, galima išgirsti kaip ji dainuoja ir pajusti, kaip ji glosto mūsų pasaulį. Aš tvirtai tikiu, kad tikrasis mūsų gyvenimas prasidės tiktai po gimimo.

apie mąstymą

labai prajuokino mintis iš vieno straipsnio:
Vidinė kalba beveik nesivysto iki 7 metų. Todėl vaikai tiesiogine to žodžio prasme galvoja garsiai, kitaip sakant, išoriškai. Esu įsitikinusi, kad tokio amžiaus vaikai, – rašo Karla Hannaford, – dažnai savęs klausia: gal suaugusieji visai nemąsto, nes jie taip dažnai tyli.

kokiu vaiku taps jūsų kūdikis (III)

mažiau nei prieš metus radau straipsnius:

Asmenybė: kokiu vaiku taps jūsų kūdikis? (I)

Asmenybė: kokiu vaiku taps jūsų kūdikis? (II)

Mokslininkai įsitikinę, kad kiekvieno vaiko gyvenimas prasideda su devynių įgimtų asmenybės bruožų komplektu...

šiandien Austėja apie juos priminė :) (nors jos straipsnio klasifikacija kiek skiriasi). taigi nutariau palyginti - ar pasikeitė mano vaiko "įgimti bruožai". 5:4, taigi galima pasakyti "sudirbau" tuos mokslininkus :)))

Aktyvumo lygis

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas paprastai atrodo patenkintas, kai stebi pasaulį nuo savo besisūpuojančios kėdės? O gal jis sauskelnių keitimo procedūrą paverčia imtynėmis?
...

2008-04-25
panašu kad Agnė prie aktiviujų, nors nepasakyčiau kad ji labai gerai miega :)

šiandien
šiandien negalėčiau pasakyt kad Agnė aktyvi. aišku ji niekada nesėdi stebėdama pasaulį, bet sėdinčių dvimečių aš ir nepažistu. lyginant su kitais, ji pakankamai rami.
pasikeitė

Reguliarumas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas valgo, miega ir netgi tuštinasi kaip laikrodukas? O gal jis visiškai ignoruoja jūsų siekį viską daryti nustatytu laiku?
...

2008-04-25
Agnė - NEreguliari

šiandien
šiandien galiu tai pat drąsiai teigti, kad Agnė - reguliari :))) aišku, reguliari tiek, kiek tą leidžia mūsų nereguliarus gyvenimas.
pasikeitė

Bendravimas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas šypsosi ir guguoja kiekvienam, kuris paima jį ant rankų, nepriklausomai nuo to, ar tai pažįstamas žmogus, ar ne? O gal atrodo, kad vaikas gimė nepakantus nepažįstamiesiems ir net močiutės nenori prisileisti?
...

2008-04-25
Bendravime - labai drovi. Mėgsta bendrauti, bet ne su visais ir tik apsipratus. Taigi galima sakyt kad nelabai bendraujanti

šiandien
Šiandien Agnė - labai bendraujanti. Aišku pirmą kartą matytam žmogui atsakinėja gan kukliai, nuleidus galvą, bet tas drovulys greit praeina, ir tada jau pradeda pasakoti apie tai kaip aukštai skrenda lektuvai :)))
pasikeitė

Sugebėjimas prisitaikyti

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas paprastai juda pasroviui? O gal jis atsisako miegoti bet kur, jei tik tai nėra jo lovelė, bei išspjauna bet kokį dar neragautą maistą?
...

2008-04-25
Prie naujų žmonių prisitaiko sunkiai, prie daiktų irgi - pavasarį pakeisti striukę iš žieminės į pavasarinę - problema :) prie naujų sąlygų prisitaiko normaliai

šiandien
šiandien smalsiai žiūri naujovėms į akis. nors vis dar sunku pakeist vieną striukę kita, ir nauji gyvunai (tokie kaip žmogaus dydžio oranžiniai drambliukai) kelia paniką.
tendencija keistis

Intensyvumas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas apie savo jausmus pareiškia garsiai, širdį veriančiu verksmu? O gal, jei jam kas nors nepatinka, jis tik nepiktai niurzga?
...

2008-04-25
Vienareikšmitkai - intensyvi

šiandien
nepasikeitė :)
nepasikeitė

Nusiteikimas

Pagal ką spręsti? Ar vaikas prabunda su šypsena veide, kuri neišnyksta beveik visą dieną? O gal pirmas pabudimo ženklas yra verksmas, inkštimas arba niurzgėjimas?
Reklama
...

2008-04-25
Panašu kad Agnė - laimingas vaikas, dažniausiai buna nusiteikus teigiamai.

šiandien
ir šitas, laimei, nepasikeitė :)
nepasikeitė

Išblaškymas

Pagal ką spręsti? Ar galite savo vaiką nuraminti greitai, pakeisdami aplinką ar duodami jam naują žaislą? O gal nuraminti vaiką, jei jis negauna būtent to, ko nori ir tada, kai to nori, yra be galo sunku?
...

2008-04-25
Panašu kad Agnę nėra taip lengva išblaškyt.

šiandien
šiaip nukreipt jos dėmesį, kai ji "negauno to ko nori" man išeina gan lengvai. dažniausia. taigi išblaškyt lengva
pasikeitė

Užsispyrimas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas niekuomet lengvai nepasiduoda, nesvarbu, ar jis bandytų pasiekti žaislą, ar priešintųsi sauskelnių keitimui? O gal jis greitai pravirksta, kai žaislo nepasiekia bei labai greitai vieną užsiėmimą keičia kitu?
...

2008-04-25
Nėra Agnė užsispirus. Na gal vidurinis užsispyrimo lygis.

šiandien
nėra užsispyrus, nėra. man atrodo, šiandien žemiau vidutinio lygio
nepasikeitė

Jautrumas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas sunerimsta nuo menkiausios provokacijos: padidėjusio aplinkos triukšmingumo, pernelyg didelio žmonių kiekio, apsunkusių sauskelnių ar šaltų lovelės patalų? O gal jį retai tedomina pasikeitimai aplinkoje arba dienotvarkėje?
...

2008-04-25
Agnės jautrumo lygis mano galva prie viduriuko, netgi labiau į NEjautrumą

šiandien
sakyčiau, nepasikeitė
nepasikeitė

vaikai kilę iš dangaus

Jau antrą kartą skaitau knygą "vaikai kilę iš dangaus" (дети с небес) (rusišką variantą galima parsisiusti iš čia ). Visai neblogų minčių yra.

Viena iš jų - vaikai, kurie myli atrodo viską šiame pasaulyje, nemoka mylėti savęs... :| Pasirodo (taip ten parašyta), kad maži vaikai (kažkur iki 9 metų) galvoja apie save taip kaip apie juos galvoja aplinkiniai. O aplinkinių nuomonę suinterpretuoti teisingai jiems irgi sunku. Todėl
- negalima sakyti vaikui kad jis blogas (nes jis taip ir galvos - kad jis blogas)
- negalima sakyti vaikui kad jis kažką blogai padarė (nes jis pagalvos kad jis blogas)
- negalima nusiminti, supykti ar parodyti kitą neigiamą emociją po to kai vaikas kažką blogai padarė (NES JIS PAGALVOS KAD JIS BLOGAS)

svarbu yra išmokyt vaiką mylėti save.

O kaip gi koreguoti nepageidautiną elgesį?
a) parodyt vaikui kad klysti - NORMALU
b) pastumti jį sutvarkyt savo klaidos padarinius.

Pvz. vaikas sudaužė vazą. Blogai yra pasakyt "ai-ai, kaip blogai kad sudaužei vazą", gerai yra pasakyt "opa, sudužo vaza, gal kartu surenkam šukes?"

ARBA apšaukei vaiką (arba vyrą). Po to kai biški atvėsai - prieini ir atsiprašau "aš suklydau - tave apšaukiau. tu nepadarei nieko tokio, kad turėčiau ant tavęs šaukti. atsiprašau"

iš principo sutinku su šiomis mintimis.

pamastymui

А вот самые главные добродетели.
Способность иметь цели и добиваться их.
Стремление увеличивать свои возможности и свободу (динамики).
Самоопределённость – способность решать за себя и отвечать за это.
Самобытность – независимость от чужих суждений.
Самоуважение, или проще – честь.




Мы рожали и выращивали детей исключительно для собственного удовольствия. Для радости, для общения, чтобы прибавилось близких людей.



КАК ДОБИТЬСЯ ОТ КОГО УГОДНО ЧЕГО УГОДНО

1. Точно определите нежелательное качество или поведение.
2. Точно определите, каким образом ВЫ НАГРАЖДАЕТЕ ЭТО.
3. Несмотря на внутренний бунт и дискомфорт, перестаньте это награждать.
4. Несмотря на смущение и страх, искренне награждайте то, что желательно.

Важно:
а) награждать В ТО ЖЕ МГНОВЕНЬЕ, как только действие совершено. Иначе награда не связывается с действием, и действие не становится полезным для жизни.
б) награда должна быть достаточно маленькой, чтобы не отвлекать от работы, и чтобы сохранялся стимул получить ее снова, и работа могла бы продолжаться.


Дрессировщик и зрители договариваются о цели дрессуры: зверь должен, например, взять в руки карандаш и нарисовать кружок (сплясать, включить свет…). На арену приглашается зверь – он в неведении. Задача дрессировщика - добиться желаемого от зверя. Награда - свисток или хлопок в ладоши. Никаких подсказок, жестов и мимики! Дрессировщик не спускает глаз со зверя и награждает любые нужные поползновения. Зверь бдительно следит за наградой и пытается найти нужные варианты. Зрители в полной экзальтации (шуметь нельзя!) болеют за обоих.


http://kurdyumov.ru/esse/children/children00.php

Asmenybė: kokiu vaiku taps jūsų kūdikis? (II)

www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 24 d.


Anot mokslininkų, kiekvieno vaiko gyvenimas prasideda su devynių įgimtų asmenybės bruožų komplektu. Net jei vaiko įgimtųjų savybių negalite pakeisti, galite padėti jam suvokti visą savo potencialą, suteikiant galimybes patirti ir atrasti tai, kas labiausiai jam tinka.

Nusiteikimas

Pagal ką spręsti? Ar vaikas prabunda su šypsena veide, kuri neišnyksta beveik visą dieną? O gal pirmas pabudimo ženklas yra verksmas, inkštimas arba niurzgėjimas?
Reklama

Kaip elgtis? Kaip galima nesidžiaugti laimingu vaiku? Ryšį su juo galima stiprinti tiesiog linksminantis: dainuojant daineles, žaidžiant visokiausius žaidimus ir panašiai.

Bet netrankykite galvos į sieną, jei vaikas raukosi dažniau nei būna išsišiepęs – tai nereiškia, kad jam nepatinkate. Būtinai patikrinkite ar vaikui patogu, ar jis neserga, negailėkite atžalai savo šypsenų ir meilės, kuri padėtų į gyvenimą žvelgti su šiek tiek daugiau optimizmo.

O vaikui augant ir mokantis geriau išreikšti savo jausmus, jo nepasitenkinimo išraiškų turėtų mažėti. Šių vaikų laimės išsaugojimo paslaptis – leidimas būti tuo, kas jie yra.


Panašu kad Agnė - laimingas vaikas, dažniausiai buna nusiteikus teigiamai.

Išblaškymas

Pagal ką spręsti? Ar galite savo vaiką nuraminti greitai, pakeisdami aplinką ar duodami jam naują žaislą? O gal nuraminti vaiką, jei jis negauna būtent to, ko nori ir tada, kai to nori, yra be galo sunku?

Kaip elgtis? Lengvai išblaškomą vaiką nesunku apsaugoti nuo pavojaus ar išvengti jo isterijos priepuolių. Paprasčiausiai nuveskite jį toliau nuo elektros lizdo ir jis apie tai pamirš.

Bet prisiminkite, kad vaikas taip pat gali būti išblaškomas ir neigiama prasme – pavyzdžiui, triukšmingame kambaryje tokį vaiką labai sunku pamaitinti – todėl, kai tai įmanoma, kiek galima sumažinkite aplinkos dirgiklių kiekį.

Jei vaikas yra labiau susikaupęs, tai, tarkime, atsigulus pietų pogulio jis gali nepastebėti už lango burzgiančios žoliapjovės. Tačiau būkite pasiruošę greitai sureaguoti (paduoti žaislą ar čiulptuką) jei tokio vaiko nuotaika subjurs.


Panašu kad Agnę nėra taip lengva išblaškyt.

Užsispyrimas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas niekuomet lengvai nepasiduoda, nesvarbu, ar jis bandytų pasiekti žaislą, ar priešintųsi sauskelnių keitimui? O gal jis greitai pravirksta, kai žaislo nepasiekia bei labai greitai vieną užsiėmimą keičia kitu?

Kaip elgtis? Tegu jūsų atkaklus vaikas barškutį su savimi turi ir ant vystymo stalo. Arba sauskelnes keiskite tiesiog žaidimo vietoje. Išlaikykite jo susidomėjimą didindami žaislų sudėtingumą – pavyzdžiui, pasiūlykite formelių atitaikymo žaidimą, kai žiedų piramidė jo jau nebedomins.

O jei jūsų vaikas nėra toks užsispyręs, darykite priešingai. Nestumkite vaiko prie kalno žaislų, skirtų vyresniems vaikams. Jei norite ką nors nuveikti, netoliese laikykite daug skirtingų žaislų, kuriais vaikas galėtų žaisti.

Nėra Agnė užsispirus. Na gal vidurinis užsispyrimo lygis.

Jautrumas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas sunerimsta nuo menkiausios provokacijos: padidėjusio aplinkos triukšmingumo, pernelyg didelio žmonių kiekio, apsunkusių sauskelnių ar šaltų lovelės patalų? O gal jį retai tedomina pasikeitimai aplinkoje arba dienotvarkėje?

Kaip elgtis? Jautraus vaiko aplinkoje kiek įmanoma palaikykite ramybę: švelni šviesa, lengva muzika, ne per daug žmonių vienu metu. Kalbėkite su juo švelniu balsu, venkite didelio aktyvumo prieš miegą, nes tai gali gerokai sutrikdyti migdymą.

O jei jūsų vaiko oda storesnė, tai kartkartėmis be paties vaiko raginimo patikrinkite, ar sauskelnės švarios, ar jam patogu. Kai kurie vaikai netgi į skausmą nelabai reaguoja, todėl sirgdami jie gali tapti apatiškais ar mieguistais, o ne verksmingais ir irzliais.



Agnės jautrumo lygis mano galva prie viduriuko, netgi labiau į NEjautrumą

Asmenybė: kokiu vaiku taps jūsų kūdikis? (I)

www.DELFI.lt
2008 balandžio mėn. 22 d.

Visi vaikai turi tam tikrų įgimtų asmenybės bruožų – nuo jų priklauso, ar vaikas tam tikrose situacijose juoksis ar verks, ar bus užsispyręs ir bandys dar kartą, kai kas nors nesiseks, rašo parenting.com. Bet prigimtis tik iš dalies lemia vaiko asmenybę. Kita dalis priklauso nuo to, kaip jūs reaguosite į unikalius vaiko polinkius.

Tarkime, jūsų kūdikis drovus. Jei duosite jam galimybę apsiprasti, kai atvažiuoja teta Rita su dėde Pilypu, gali būti, kad prieš svečių išvykimą vaikas su jais jausis labai patogiai ir saugiai. Bet jei vos svečiams įžengus pro duris iškart įduosite vaiką šiems į rankas, gali būti, kad mažylis nenorės jų nė iš tolo matyti iki pat darželio.

Mokslininkai įsitikinę, kad kiekvieno vaiko gyvenimas prasideda su devynių įgimtų asmenybės bruožų komplektu. Net jei vaiko įgimtųjų savybių negalite pakeisti labiau nei erzinančių sutuoktinio savybių (o kad ir kaip tai bebūtų sunku, mes nenustojame stengtis), galite padėti jam suvokti visą savo potencialą, suteikiant galimybes patirti ir atrasti tai, kas labiausiai jam tinka.

Kaip anksti galima sužinoti, koks yra jūsų vaikas? Kai kurios savybės yra akivaizdžios nuo pat gimimo, o kitos išryškės 3-4 mėnesių amžiaus. Kai kurių savybių intensyvumas gali keistis. Pavyzdžiui, žemas susierzinimo lygis gali kilti, jei didės pasitikėjimas savo gebėjimais.

Net patys problemiškiausi bruožai gali ilgainiui pakisti, pavyzdžiui, vaikui pratinantis prie gyvenimo pakilimų ir nuopuolių, aiškinantis, kas jam teikia laimę, juntant jūsų paramą ir pagalbą atrandant savo kryptį.

Sužinokite, kokiu vaiku netrukus taps jūsų kūdikis ir skatinkite geriausių jo savybių vystymąsi.

Aktyvumo lygis

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas paprastai atrodo patenkintas, kai stebi pasaulį nuo savo besisūpuojančios kėdės? O gal jis sauskelnių keitimo procedūrą paverčia imtynėmis?

Kaip elgtis? Jei vaiko aktyvumo lygis žemas, tai tikriausiai neturėtumėte stengtis per prievartą piršti pernelyg daug fizinių žaidimų. Leiskite vaikui pasirinkti – kabėjimo gimnastika ar prie vaikštynės pritvirtinti žaislai – kad jis išliktų motyvuotas.

Kita vertus, labai aktyvūs vaikai yra tolerantiški stimuliavimui. Jie gali kelti jums džiaugsmą, jei pradės vaikščioti anksčiau už kitus vaikus.

Trūkumas: reikia nuolat rūpintis vaiko saugumu, nes aktyvus vaikas kur kas dažniau už tinginiukus patenka į sunkias ar pavojingas situacijas.

Kai tik vaikas išmoks apsiversti, iš jo lovelės išimkite visus papuošimus ir priedus, visada užsekite diržą, kai vaikas sėdi supamoje kėdutėje, niekada nepalikite jo be priežiūros, nes gali apsiversti kartu su kėdute... Visuomet stebėkite vaiką, kol jis yra ant vystymo stalo.

Geroji pusė: toks vaikas tikriausiai puikiai miegos, nes dėl didelio aktyvumo greitai išvargs.

panašu kad Agnė prie aktiviujų, nors nepasakyčiau kad ji labai gerai miega :)


Reguliarumas
Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas valgo, miega ir netgi tuštinasi kaip laikrodukas? O gal jis visiškai ignoruoja jūsų siekį viską daryti nustatytu laiku?

Kaip elgtis? Vaikui, kuris puikiai gyvena laikantis griežto grafiko, sudarykite tokį savo dienos planą, kuris kiek įmanoma labiau atitiktų vaiko įpročius – nuo to priklauso jo saugumo jausmas – ir jis palengvins jums gyvenimą. Kai vaikas šiek tiek paaugs, jis jau galės toleruoti kartkartėmis praleistą pietų miegą.

Jei vaikas neprognozuojamas, nesistenkite jo įsprausti į griežtus rėmus, nes taip tik išvarysite save iš proto. Nesuabsoliutinkite grafiko svarbos, bet stenkitės tuos pačius dalykus daryti maždaug taip pat: pavyzdžiui, sūpuokite jį toje pačioje kėdėje ir naudokite tuos pačius, vaikui labiausiai patinkančius, raminimo metodus.

Nusistatykite miego laiką – kad ir kokie nepastovūs būtų vaikai, jiems vis tiek reikia poilsio, be kurio būtų be galo irzlūs.

Agnė - NEreguliari

Bendravimas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas šypsosi ir guguoja kiekvienam, kuris paima jį ant rankų, nepriklausomai nuo to, ar tai pažįstamas žmogus, ar ne? O gal atrodo, kad vaikas gimė nepakantus nepažįstamiesiems ir net močiutės nenori prisileisti?

Kaip elgtis? Jei turite drąsų, bendrauti mėgstantį vaiką, suteikite jam galimybę kuo daugiau bendrauti su kitais – prisijunkite prie vaikus vežiojančių mamų parke, pasiimkite vaiką kartu, kai užsiimate dienos darbais.

Nestumkite drovaus vaiko į nepažįstamas situacijas. Tegu vaikas būna prie jūsų tol, kol jis pats parodys norą bendrauti – pradės „šnekėtis“ su nauju pažįstamu arba, jei vaikas vyresnis, bandys nušliaužti jums nuo kelių ir šliaužioti ant žemės. Nesirūpinkite. Nors vaikas visada bus šiek tiek susikaustęs, draugų jis turės – tik juos rinksis atsargiau.

Net ir patiems draugiškiausiems vaikams tenka patirti slidų periodą, vadinamąjį nepažįstamųjų nerimą, kuris prasideda būnant maždaug 9 mėnesių amžiaus ir baigiasi sulaukus apie 18 mėnesių.

Bendravime - labai drovi. Mėgsta bendrauti, bet ne su visais ir tik apsipratus. Taigi galima sakyt kad nelabai bendraujanti


Sugebėjimas prisitaikyti

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas paprastai juda pasroviui? O gal jis atsisako miegoti bet kur, jei tik tai nėra jo lovelė, bei išspjauna bet kokį dar neragautą maistą?

Kaip elgtis? Lengvai prisitaikantys vaikai nesunkiai toleruoja pasikeitimus ir jų gyvenimuose atsirandančius naujus žmones. Paprastai su tokio asmenybės tipo vaikais kelionės nekela jokių problemų – jie gali užmigti viešbučio kambaryje ar močiutės name taip pat nesunkiai, kaip ir savo lovelėje.

Džiaukitės šiuo vaiko lankstumu, bet juo nepiktnaudžiaukite. Pavyzdžiui, net jei vaikas greitai pripranta prie naujos auklės, nepalikite jų vienų tol, kol jie nepradės žaisti.

Jei jūsų vaikas nėra toks lankstus, tuomet su naujais gyvenime esančiais dalykais jį supažindinkite palengva. Net, atrodytų, mažyčiai pasikeitimai – tokie, kaip nauji tėvelio akiniai ar nuskusta barzda – vaikui gali įvaryti siaubą. Jei keliaujate, pasiimkite su savimi pažįstamų daiktų – mėgstamą antklodę, knygas, žaislus, kad vaikas turėtų daiktų, primenančių namus.

Prie naujų žmonių prisitaiko sunkiai, prie daiktų irgi - pavasarį pakeisti striukę iš žieminės į pavasarinę - problema :) prie naujų sąlygų prisitaiko normaliai

Intensyvumas

Pagal ką spręsti? Ar jūsų vaikas apie savo jausmus pareiškia garsiai, širdį veriančiu verksmu? O gal, jei jam kas nors nepatinka, jis tik nepiktai niurzga?

Kaip elgtis? Gal ir norėsite savo mažąją dramų karalienę nuraminti kiekvieną kartą, kai tik ji pravirks, bet nesijauskite kalti, jei jums nepavyks to padaryti. Verksmu intensyvūs vaikai parodo savo jausmus.

Jei nebegalite pakęsti nuolatinio verksmo, padėkite vaiką į lovelę ir padarykite pertraukėlę. Ir nenusiminkite: vieną dieną dėl to paties intensyvumo vaikas gali tapti puikiu mokiniu, nes jis ir tam skirs visas savo pastangas.

Gyvenimas gali atrodyti paprastesnis, kai vaikas nėra toks intensyvus, bet su tokiu vaiku reikia labiau pasistengti, norint suprasti, ką jis galvoja. Kreipkite dėmesį (stebėkite nuobodžiavimo ženklus, tokius kaip nusisukimas) ir su vaiku kalbėkite vadovaudamiesi jausmais („Ak, tau nepatinka tas triukšmas!?“), kad vaikas žinotų, jog esate greta ir dalyvaujate jo veikloje.

Vienareikšmitkai - intensyvi

1 metų krizė

Nustačiau Agnei vienerių metų krizę. Valgyt nevalgo (nors gal dėl to kad skauda gerklytę), nuo manęs neatlimpa, visalaik nori būti ant rankų. Blogiausia kad paskunitniu metu nori būti butent ANT RANKŲ, o ne nešioklėj. Su miegu kaip ir viskas ok, bet dieną viena beveik nepabūna. Tuo tarpu jei esam su vaikais - viskas gerai.

Новообразование кризиса – автономная речь (см. выше).
Кризис одного года характеризуется освоением речевого действия. Организм младенца регулировала биологическая система, связанная с биоритмами. Теперь же она вошла в противоречие с вербальной ситуацией, основанной на самоприказе или приказе со стороны взрослых. Таким образом, ребенок в возрасте около года оказывается вообще без системы, позволяющей ему надежно ориентироваться в окружающем мире. Биологоческие ритмы сильно деформированы, а речевые не настолько сформированы, чтобы ребенок мог свободно управлять своим поведением.
Кризис характеризуется общим регрессом деятельности ребенка, как бы обратным развитием. Эмоционально проявляется в аффективности. Эмоции примитивные. При этом наблюдаются различные нарушения:
нарушение всех биоритмических процессов (сон – бодрствование);
нарушение удовлетворения всех витальных потребностей (например, чувства голода);
эмоциональные аномалии (угрюмость, плаксивость, обидчивость).
Кризис не относится к числу острых.