šitas neštumas man labai "kerta" per emocijas. praktiškai dabar jų yra dvi - aš arba pikta arba įsiutus. aišku kad ir Agnė tą jaučia ir jaučiasi irgi nekaip. tas labai atsiliepė žindymui - dabar ji nori papuko VISADA. tai dienos gale tuos papukus norisi nusegti ir padėti kur toliau...
šiandien užmiegant mums iškilo drama. labai ilgai Agnė negalėjo užmigti (tą irgi sieju su savo neramumu - gal per pieną persiduoda, gal šiaip). valgo papuką ir taip stengiasi manęs neužgauti - rankytes kuo toliau laiko (na, yra pas mus taisyklė kad papukus galima TIK valgyt). nu bet mano kantrybė vistiek jau arti 0, sakau nedaryk taip su dantukais. ji "aš nedarau TAIP. Mamytei neskauda". dzieve-dzieve, nu kaip nestabilios psichikos nėščia gali paaiškinti dvimetei KAIP reikia nedaryt.. ir jos gaila ir savęs. jau kokią valandą taip "miegam". jaučiu jau pyktis pamažu perauga į įsiūtį, vsio sakau, papukai nori pailsėti, miegosim taip. paskui biški atslūgo, atsiprašiau kad aprėkiau, sakau mama pyksta. vargšiukė, suprato viską, guli, tik paprašė nugarytę pakasyt. Guli-guli, paskui sako "mamytė noriu papuko. mamyte nepyk"...
oi, sunki ta vaikystė vaikams...
P.S. o naktį dar geriausiai - atsibudo ir išrėžė viską iškart "mamyte, nepyk, duok papuką. nedarysiu TAIP, mamytei neskauda"...
2009 m. vasario 10 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
mano Urtė apie du metus buvo įpratusi sakyti, mama, tu nepyk, tu gera. matyt 'siautėdavau'....
Oi, kaip pažįstamas jausmas. Gerai, kad mano Simonas jau buvo didelis, kai buvau nėščia su Lu, ir tai buvo gaila, kad rėkdavau ant jo reikia-nereikia, net viešose vietose nesivaldydavau... dabar nesuprantu, kaip taip gali hormonai siautėti... bet patį jausmą gerai pamenu. Laikykitės abi - ir tu ir Agnytė :)
Rašyti komentarą