2009 m. vasario 6 d., penktadienis

apie ilgą žindyma

buvom šiandien mamų klube, tema buvo apie žindymą kol vaikas pats atsisakys. Buvo atvažiavus tokia mama Virginija, trijų vaikų mamą. pasakojo apie savo žindymo patirtį, apie savo žindymo supratimą. man buvo labai vertingas jos pasakojimas.
Keletas minčių kurios užstrigo:
dauguma mamų (tame tarpe ir mano), pasiruošusių žindyti kol vaikas pats atsisakys motyvas - neatstumti vaiko. iš tiesų, daug to žindymo naudų, man svarbiausios yra emocinis santykis ir imuniteto stiprinimas. bet abu je nėra motyvas, motyvas - nenutraukti ryšio kurio reikia Agnei kol ji nebus pasiruošusi.
apie žindymo "kokybę". Jeigu vaikas labai dažnai žindo, siūloma pabandyti padaryti tą žindymą "kokybiškesnį". nu man ši mintis labai patiko ir tiko. nes dabar dažniausias Agnės prašymas kai valgo papuką "mama, nežaisk kompo" (gėda-pelėda man).
dar šnekėjom apie kelis aspektus, tokius kaip kaltės jausmas jei negalėjai žindyt kiek norėjai, arba kai žindai bet tas nervina, apie tai kad žindymas - toli gražus nevienintelis ir net ne nepakeičiamas meilės parodymo būdas.

Komentarų nėra: