prieš savaitę Agnės tėtis grįžo iš atostogų. jau rašiau kaip Agnė jo laukė pirmomis dienomis. oi, reikėjo jai iš anksto viską paaiškint, ir kaip nedasigalvojom, juk tėtis paskutinius mėnesius su ja kaiurą parą buvo, toks artimas patapo...
tai va pirmas dvi dienas Agnė tėčio laukė ir ieškojo. trečia dieną ji nerealiai supyko. kai tėtis paskabino man, ji ne tai ka pati nešnekėjo, bet piktybiškai neleido man su juo pašnekėti. taip piktai šaukė "mama, sisi", kai tas nesuveikė "mama, einam žaisti" ir t.t., kad galu gale teko atsisveikint. šią dieną nieko apie tėtį girdėt nenorėjo.
tada išaiškinau jai kas prie ko, kad tėtis išvažiavo, bet grįš ir t.t. kitą dieną užklijavom ant šaldytuvo lipdukus, kurių po vieną nutraukdavom kas rytą. čia kad atsirastų supratimas apie laiką - kada tėtis grįš.
galiausiai tėčiui atvažiavus jis buvo garsiai ir švelniai pasitiktas :)
bet šiokia tokia stresinė būsena laikėsi dar porą dienų. Agnei tokiom dienom būna nuotaika "noriu paverkti" ir "ir vėl man nieko negalima".
2009 m. vasario 4 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą