susigraudino

pats pirmas filmukas, kurį parodžiau Agnei - apie pingu (jai turbūt buvo apie metukus). viskas dėl mano tinginystės - tingėjau nusipirkti arba parsisiusti gražius multikus, o cartoon network rodyt nenorėjau. tai kažkur supermamoj radau nuorodą į šį filmuką, jis man visai patiko, tai ir rodžiau.
rodžiau (šitą ir kitus filmukkus) savanaudiškais tikslais - kai reikėjo kad Agnė pasėdėtų ramiai 5 min. 10 sek. vėliau pastebėjau kad naudojuos šia priemone vis dažniau, o filmukų žiūrėjimas mano galva tikrai nėra naudingas tokiems mažiams, tad daugiau neberodžiau.

šiandien užėjau į favourites, suradau filmuką ir sugalvojau vėl parodyt. Agnė labai įdėmiai jį sekė, sirgo už ruoniuką kai tas užgavo rankytę. Bet pačioj pabaigoj mane nustebino - labai nuliudo kai ruonis ir pingu pradėjo atsisveikinti, patempė lupytes, o kai paklausiau kas yra - apsiverkė balsu. Kad eleminuoti kitas sąlygas, po poros valandų vėl pažiūrėjom filmuką, kartu su tėčiu - ir vėl ta pati reakcija. o kai dar vėliau paklausiau kas ją taip nuliudino kai draugai atsisveikino - vėl pasirodė ašaros.

dabar galvoju - gerai kad titaniko nerodžiau :)))