Šianien... vėl pradėjau dirbi... tiesa, dabar su Agne pasilieka tėtis, o ir man lankstesnis grafimas - galiu dirbti ir iš namų. nežinau ar pasinaudosiu šia galimybe :)
Tą progą ryte kėliausi anksti. Atsikėliau, Agnė miegojo. Užviriau vandens kavkei - iš miegamojo durų pasirodo "lunatikas" užmerktom akim, nešinas mano tapkes ir svyruodamas kaip po gero baliaus :)))) ir primygtinai reikalauja kad užsidėčiau tas tapkes :))))))
Vėliau vedžiau Basių. iki paskutinio momento Agnė nenorėjo eiti kartu - užsinorėjau tik kai jau buvau einanti pro duris. Teko ją skubiai rengti. Dėl to į darbą atėjau ne tik 15 min. vėliau nei tarėmės, bet ir visa suprakaitavusi... :)
Lauke Agnė vėl išsigando... Sustojom palaukti Basiaus, pamačiau per takelį šliaužiantį slieką. Sliekas šliaužė Agnei už nugaros. Jis buvo toks riebus, taip greitai šliaužė, kad sumaniau jį Agnei parodyt. Sakau "žiūrėk koks kirminiukas", ir ties šiais žodžiais Agnė, dar nespėjus atsisukti į slieką, užkelė kojas virš ausų (bent jau aš pirma pamačiau kojas, o jau vėliau pajutau jos rankytes aplink savo kaklą) ir kaip pradėjo rėkti. Įdomu, kad po to kai pasakiau "žiūrėk..." jin TIKRAI nebuvo atsisukus į tą slieką... Tai kaip suprasti - ji jį pamatė prieš tai, bet išsigando tik tada kai jį įvardijau? Ar pamatė, išsigando, bet dar laikėsi, kol nenutariau jai tą grožį "parodyt"? Ar tiesiog išsigando mano žodžių apie kirminiuką? hm...
Va toks mielas mano darbo dienos rytas :)
2008 m. gruodžio 1 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
ir kaip naujasis darbas ir Agnes reakcija?
tai naujasis darbas - praktiškai senasis. na man patinka. O Agnės reakcijos sakyčiau nėra - aš labai greit grįžtu (būnu darbe pusę dienos), o su ja būna tėtis - tai nėr kada liudėt.
Pirmas dvi dienas aišku prieštaravo man išeinant, bet be dramų. Sakau "na aš einu į darbą". Agnė "ne" atseit pasilik pažaisti. sakau "einu, ate". Agnė "ate" :)))
Rašyti komentarą