po kelių mėnesių darželyje Agnei matyt įvyko kažkokia darželio krizė, ir mes namie gavom progą pažinti įvairiausius vaikų pykčio išraiškos būdus. būdai būdais, bet ji pyko taip dažnai, kad ir aš atradau savyje iki tol neregėtas galimybes išreikšti pyktį :))) šiaip buvo gan liūdna, nes pykti ji pradėdavo tik atsikėlus ir nenustodavo net mieganti.
tada surašėm mūsų asmenines "pykčio kopėčias". pakopų gavosi nedaug - tik 3, ir vidurinės šiaip galėtų nebūti.
Agnei visai patiko ši idėja, ir ji įsijautė į kopėčių sudarymą - paskutiniai trys "negalima" punktai yra pasiūlyti jos.
iš nuotraukos matosi, kad šis lapas pas mus yra dažnai naudojamas. teoriškai juo reik naudotis taip: po to kai pyktis nuslūgsta, tėvas turi paraginti vaiką įvertinti kaip jis pyko, kurioje pakopoje buvo. bet kai pykstamės MES, Agnė pirma nuplėšia lapą nuo šaldytuvo ir pakiša jį man po nosim, primindama kaip nevalia pykti.
kad ir šiandien. supykau ant Agnės ir vaikštau surūgus.
- mama, tu prisimeni, ką mes surašėm?? NEGALIMA nešnekėti kai pyksti!
(Agnė dar nemoka skaityt, bet puikiai prisimena viską ką ten parašėm)
o su tuo uždarymu kambary tai visai gerai - tai buvo mano pagrindinė drausminimo priemonė, o pasirodo Agnė labai bijo kai ją uždarau. bėda ta, kad uždarau kai jau visai nesusišnekam, ir ji būna tokios būsenos kai nesuprasi ar ji bijo ar šiaip šėlsta. nebūtume apsitarę - taip ir nežinočiau... bet sutarėm kad visgi galima vaiką uždaryti kambaryje, jei kartu uždarysiu ir Basių.
4 komentarai:
nu tu man paaiškink lėtai ir du kartus. man "pykti" reiškia pykti, o ramiai pasakyti, kad aš pykstu reiškia užgniaužti jausmus ir apsimesti, kad viskas gerai, kai taip nėra. nu minimum vidurinė pakopa :)
treniruokis :) tau nedaug beliko, nes nesistumdai ir neužmėtai žmonių kaldrom :)))
o jei rimtai, tai ten visa knyga apie tai kad dauguma suaugusių nemoka brandžiai išreikšti savo pykčio. dėl įdomumo įkelsiu vėliau visas to autoriaus pykčio kopėčias.
Ačiū už kopėčias. Šitas ir vėliau įkeltas.
Kai perskaičiau kažkada aną, ankstesnį straipsnį, irgi kaip Eglė Rudoji, pamaniau, kad autorius veda link to, kad reiktų pyktį užgniaužti. Bet iš tiesų juk ne. Jis moko pyktį keliančias situacijas spręsti civilizuotai: "Aš pykstu, nes tu ir vėl neišplovei lėkštės", o ne "Kvaily tu neraliuotas, vėl neišplovei lėkštės, o vakar neišnešei šiukšlių ir apskritai man visą gyvenimą sugadinai!!!!!" + pendelis ar skraidančios lėkštės :)
O jeigu supykdo kas nors, su kuo neina išsiaiškinti santykių, pvz., paukščiukas apkakojo ant mašinos stiklo :), juk nebūtina rėkti ir koliotis, galima savo pyktį, pvz., išpiešti.
DirbuMama, jo, autorius nesiūlo pykčio gniaužti, gal būt iš mano parašymo taip gali pasirodyt, bet perskaičius visą knygą - ne (na, man nepasirodė :). GALI pasirodyt, kad civilizuotai pasakyti apie pyktį - reiškia jį užgniaužti, bet jis ir nesiūlo iškart lygiuotis į viršutinę pakopą, o siūlo kilti PO VIENĄ laiptelį. tada viskas atrodo daug realiau.
čia gal neparašiau, bet jo pagrindinė mintis - kad pyktį reikia LEISTI išreikšti žodžiais, kad ir garsiai, necenzūriniais :) (čia vaikams, nes dažnai tėvai neleidžia - "nekalbėk taip su mama", "nerėk" ir pan., o vaikai kitaip tiesiog dar nemoka). jei neleidi - jis ir yra užgniaužiamas, o tada... na visokie ten kakojimai į kelnes, rūkymas ir bendraklasių sušaudymai.
o šiaip, sprendžiant pagal rezultatus, man tai nei pačiai į bent kiek aukštesnę pakopą taikyt, nei vaikams padėti :)
Rašyti komentarą