buvom mes pas vaikų psichologę, tai apart visų kitų naudingų patarimų plačiai papasakojo apie žaidimus, tai pasidalinsiu.
pasirodo, su vaikais žaisti būtina ir reikia tam skirti pakankamai laiko. per žaidimą su mama/tėčiu vaikas atsipalaiduoja nuo jį kankinančių emocijų, kurių prisikaupia per dieną. (ir nesvarbu ar jis darže buvo ar pas močiute ar su ta pačia mama visą dieną praleido). na, čia panašiai kaip mums išsikalbėti su drauge. na bet kad tas žaidimas būtų toks kaip pokalbis su drauge, reikia laikytis taisyklių:
1. skirti tam laiko. žaidimas - tai yra poreikis, psichologės palyginimas - jei šiandien blogas oras, aš vistiek turiu juo kvėpuoti, negaliu pasakyti kad ai kvėpuosiu rytoj kai oras pasitaisys. aišku kyla klausimas - kas būna kai nežaidi? pasak jos kad dauguma tėvų intuityviai visgi žaidžia pakankamai, bet jei ne - tai "galit atvesti pas mane, mes čia pažaisim".
2. žaidžiant reikia visiškai nusileisti į vaiko lygi, ir fiziškai ir morališkai. fiziškai - atsisėsti ant grindų, pritūpti ar kaip patogu. morališkai - nemokyti (ypač nemokyti kaip reikia žaisti), neklausinėti (o kiek čia pas tave tų paršiukų, paskaičiuojam), nerodyti iniciatyvos. neturi būti jokių taisyklių, jei sumastys nužudyti visas savo lėles, tai kad ir esat pacifitasi - nedrauskite. na, kaip ir per pokalbį su drauge - gi kai išsipasakoji kad "visi vyrai kiaulės" - abi suprantat kad taip nėra.
3. palaikyti žaidimą - arba dalyvauti jame (vaikas ruošia maistą - jus valgot), arba jei vaikas nepriima taip žaisti - atkartoti jo žaidimą (tipo kartu ruošiat valgyt jo lėlytėms)
4. žaidžiant kuo daugiau žiūrėt į akis, paglostyt, apkabinti, paliesti.
po tos paskaitos apie žaidimus man daug kas paaiškėjo.
1. kodėl Agnė visada prašo pažaisti. joo, reiks matyt nevien abiems patinkančia veikla užsiimti, bet ir skirti laiko vien Agnės mėgstamiems žaidimams :) ypač be taisyklių :)
2. kodėl Agnė supyksta kai bandau pakeisti žaidimą į tą kuris man labiau patinka (rodau iniciatyvą)
3. kodėl Agnė ignoruoja (kartais) mano iniciatyvą žaidime. pvz. "mama aš paruošiu tau kokteilį", "aš nenoriu kokteilio, paruošk prašau obuolių sulčių", "mama, štai tavo kokteilis".
2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
nors kaip ir zinoma, bet buvo labai naudinga pasikartoti. nes na tikrai visko nedarau taip, kaip cia parasei... oioioi :) pasitaisysiu ;)
O kaip tėvas turėtų elgtis? Tėvas turi žaisti, bet žaidimas turėtų būti kitoks, kokias vertybes žaisdamas tėvas turėtų skiepyti.
as musu zaidimus vadinu su taisyklemis. nes Vejauskas visuomet sugalvoja jas ir isdesto man. aisku, tos taisykles ilgos :), turi tendencija nesibaigti viso zaidimo metu,tureti ivairiu spec. atveju,kisti ir pan.
kita vertus, vejauskas megsta su mumis zaisti kai kuriuos paprastus stalo zaidimus, kurie turi savo taisykles ir jis nieko pries ju laikymasi iki tam tikros ribos, kiek jam iseina.
o siaip visa ko ivilkimas i specialias zinias - na, psichologines, pedagogines, sociologines ir pan. mane tai truputi atgraso, nesinori man visko jomis aiskinti. nu bet cia visa kame man taip :) man skamba idomiai "taisykles kaip reikia zaisti su vaiku" :)
ir pvz pas mus pilna atveju, kuriuos tu vadini Agnes ignoravimu tavo iniciatyvos zaidime, na apie kokteili. as tai vadinu Vejo isijautimu i zaidima ar pan.
Vaida, aš tik po kelių dienų prisiminiau kad kažką kažkada tokio esu girdėjus :)
Vyteni, man rodos žaidimas su mama ir su tėčiu natūraliai kitoks. apie vertybes kažkaip negalvojau, man atrodo kitokių nei turi - neįdiegsi, o kurias turi - tos per visur pereina - ir per žaidimą, ir per santykį tarpusavy, ir per bendruomeniškumą ir pan.
Laura, nugi gali ir nesilaikyti taisyklių :)
Rašyti komentarą