2010 m. birželio 30 d., trečiadienis

vaikų aikštelėje

vakar ilgai buvom lauke. galiausiai kol susiruošėm namo, Mildutė užmygo vėžymėlyje, taigi susitarėm su Agne kad eisim į vaikų aikštelę, bet aš sėdėsiu ir ilsėsiuos.

- mama, ar galiu paklausti tavęs vienos pagalbos?
- paklausti gali...
- gal gali padėti užlipti?
- ne, aš noriu pailsėti.
- o gal tu gali pailsėti stovinčiai o ne sėdinčiai?

užlipo ant čiuožyklos, ruošiasi čiuožt.
- mama, žiūrėk į mane. pakelk galvą! biški kairiau. iškelk galvą žemai!! žemai iškelk!, - nulipo, pasuko man galvą kaip reikia.
- nesuk galvos, - vėl užlipo
- dėmesio, pasiruošk žiūrėti, vienas-du-tris - čiuožiu! nepasukai galvos?

1 komentaras:

Justita rašė...

Juokiausi iki asaru.
Pati turiu du berniukus, tai irgi prisiklausau perliuku...