vakar ilgai buvom lauke. galiausiai kol susiruošėm namo, Mildutė užmygo vėžymėlyje, taigi susitarėm su Agne kad eisim į vaikų aikštelę, bet aš sėdėsiu ir ilsėsiuos.
- mama, ar galiu paklausti tavęs vienos pagalbos?
- paklausti gali...
- gal gali padėti užlipti?
- ne, aš noriu pailsėti.
- o gal tu gali pailsėti stovinčiai o ne sėdinčiai?
užlipo ant čiuožyklos, ruošiasi čiuožt.
- mama, žiūrėk į mane. pakelk galvą! biški kairiau. iškelk galvą žemai!! žemai iškelk!, - nulipo, pasuko man galvą kaip reikia.
- nesuk galvos, - vėl užlipo
- dėmesio, pasiruošk žiūrėti, vienas-du-tris - čiuožiu! nepasukai galvos?
2010 m. birželio 30 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Juokiausi iki asaru.
Pati turiu du berniukus, tai irgi prisiklausau perliuku...
Rašyti komentarą