sporto būrelis

jau kurį laiką vedu Agnės darželyje sporto būrelį. tiesą sakant, man tai - tikras išbandymas :)
man tai man, bet ir Agnei irgi, nes ji visai nenori dalintis mano dėmesiu (taip pati ir pasakė). per visus burelius (iki vakar) kartojosi tas pats scenarijus - Agnė su kažkuo susipyksta, arba geriausiu atveju užsigauna prieš pat burelį, pradeda vertki, aš negaliu jos raminti - ir ji supykus nedalyvvauja.
labai idomu su ja apie tai kalbėti. kai paklauaiau gal jai neidomu, atsakė :"na, su maišais aišku visai nieko būtų pašokinėt, bet..., "- kai vaikai šokinėjo su maišais Agnė gulejo kampe supykus ir tik stebėjo.
užvakar kaip visuomet pakalbėjau su ja, kad norėčiau kad ir ji sudalyvautu, kad paruošiau programą kuri jai irgi bus idomi, kad negalėsiu skirti jai dėmesio bet vistiek labai noriu kad ir ji pasidžiaugtų. ir ką gi - Agnė persilaužė! aišku, kažkiek nepasitenkinimo veide buvo, ir kažkiek pretenzijų (pvz. labai naglai nusprendė kad JI dalins mergaitėms gimnastikos juosteles. nestabdžiau), ir netgi vieną kartą buvo nukritus nusiminti bet persigalvojo. visgi, pabaigė visą būrelį ir išėjom draugiškai.
na, man tai buvo tikra dovana :) labai džiaugiuosi, ir ne tiek dėl to kad ji pasistengė dėl manęs, bet labiau - kad apsritai PASISTENGĖ. jau aš tai žinau, kiek pastangų tai gali pareikalauti :)