šiaip tai aš tikrai manau kad Agnei jau pats laikas eiti į darželį. mėgsta ji žaisti - ir su žaislais ir su vaikais. ir tiesa sakant po tų kelių apsilankymų darželyje jau sugebėjo susirasti dvi drauges. na bet nesiseka mums...
pradėjom "pratintis" - nuėjom - susirgom. apsveikom - grįžom (aišku, vėl su ašarom, liūdesiu) - darželyje vejauraupiai, skarlatina - vėl neinam. o paskutinis lašas, po kurio nutariau nebeleisti į daržą įki rudens - buvo:
einam į kvepavimo mankšteles. tiksliau aš einu, Agnė nenori. aiškinu "bla-bla, kad greičiau pasveiktum", - "MAMA, AŠ NENORIU PASVEIKTI! AŠ NORIU VISADA SIRGTI IR BŪTI NAMIE SU MAMA!"
na, nieko naujo, bet man tokios mintis ateidavo kažkur nuo 8 metų tik.
2010 m. gegužės 24 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
5 komentarai:
Jonas vasarį susirgo ir sako, sirgsiu, neisiu į darželį iki gimtadienio! (gegužės).
Maniskis jau antra diena darzelyje verkia man iseinant. O iki to du menesius vaiksciojo kaip nieko! Tai dabar tikriausiai prasidejo tikroji adaptacija. Sako:"noriu buti su mamaaaaaa". Ir ka, tenka atplesti jo rankytes nuo savo kaklo, - jau taip ziauriai sunku! Atrodo, pati apsiverski... Tai dabar suku galva kaip toliau elgtis :)
Jonas šaunuolis :)))))))
Vaida, idomu ką nuspręsi :)
mes tai žaidėm daug - buvo susitarimų už daržą gauti prizą - senelis pasiima ir važiuoja į baseiną. kelis kartus vaikšiuojau po darželio langais, kad Agnė kada tik panorėjus galėtu žvilgtelt pro langą ir pamatyt mane. kartą tėtis paliko kaip tu rašai atplėšęs nuo savęs. buvo dienų kai apsisukdavom ir išeidavom (aišku nepamiršdavau išpešti pažadą kad ryt eis. ir ėjo). na, aš nepedagogiškai, bet nesinori jai sudaryt asociacijas su kalejimu - papuolei - tai sedėk. noris nors kiek pasirinkimo laisvės vaikui palikti.
lankant darželį pas mus pasirinkimo laisvė yra tokia (po gerų metų lankymo ir visokių liūdnumų) - kas rytą klausiu žadindama, eis į darželį ar ne. keista, visada eina. retsykiais Jonas skundžiasi, kad nenori, bet tada prašau kad iš vakaro susitartų su tėte kad šis ateis prieš pietų miegą. savaitės viduryje retsykiais ateina krizinė diena, kai jam noris būti tik pusę dienos, tad tądien pietų miega namie, o sekančią - vėl pilnai darželyje. labai teigiamai žiūriu į pusdienius darželyje, nors ir su ašarom ryte..
oi, pagalvojau kad maniškiai jei sakytų 'ne, neisim', tai neklausčiau ar eis...
Rašyti komentarą