po ligų maratono nusprendžiau kad reik pagaliau pratintis prie darželio. dar galėsim normaliai lankyt gegužį ir birželį. taigi...
pirmą dieną Agnė labai nenorėjo eiti į darželį, bet kažkaip nuvedžiau ją iki grupės. ten ji apsiverkė ir griežtai atsisakė eit į vidų. ką gi - apsisukom ir išėjom. buvau pakankamai gudri išpešti pažadą kad rytoj eis.
rytoj ėjo... Arūnas pasakojo kad ašaros pradėjo riedėti vos įžengus į grupę. bet kadangi pažadėjo - liko. kai vėliau šnekėjo su tėčiu, į klausimą "ką veikei darželyje" atsakė "liudėjau ir verkiau"...
šiandien. nesugebėjom įkalbėti išeiti iš namų. rezultatas - tėtis pusvalandžiui pavėlavo į darbą, bet pažadą nueiti į darželį kitą dieną visgi gavau. už tai kad po darželio eis su tėčiu į baseiną.
štai tokia liudna pradžia
2010 m. gegužės 6 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
Na ir ko gi jai ten eiti, kai mama su sese namuose??? :) Kai jau ir sesė galės eiti į darželį, tada ir Agnė norės :) O gal sulaukusi ketverių ir pati užsimanys :)
na ir aš sau šitą klausimą vis užduodu... na, kad vietos neprarasti tai reik paeit biški, jau ir taip du mėnesius vis pažymas iš gydytojos nešam :) be to gaunasi gan ilgas tarpas kai galima eiti ir nesirgti - visi du mėnesiai - gegužė ir birželis. gal susipažins su vaikais ir norės eiti... jin šiaip pati į tą darželį ir pasiprašė sulaukusi trijų, bet paskui ligos mums koją pakirto - tik nueinam ir susergam, tai su vaikais iki šiol nesusipažino, kiekvinas atėjimas - kaip pirmą kartą. na tai natūralu kad nebesinori
Rašyti komentarą