apie senelius ir virdulius

pradžiai apie senelius. Laimei, Agnė turi visus privalomus 4 senelius, su jais dažnai matosi ir juos labai myli. dėl to jaučiu pareigą palaikyti jų bendravimą. bet pati dėl to jaučiuosi... hm... perfrazuojant vieną žinomą posakį, teigčiau, kad tėvai tapdami seneliais bando atkeršyti mums už tai kokie nepaklusnūs buvome vaikai...

toliau rašysiu pavizdžiais ir metaforomis

įsivaizduokit virdudlį. vanduo jame pradeda kunkuliuoti pasiekus virimo temperatūrą - 100 C laipsnių. atrodo koks skirtumas - 99 laipsnių ar 101? tačiau vizualiai tas kunkuliuojantis burbuliuojantis vanduo atrodo daug karštesnis negu šiaip karštas.
taip ir Agnė. kartais ji pasiekia savo virimo temperatūrą, tada man būna labai sunku. LABAI. niekas aišku nuo to neapdraustas, bet...

na, dabar grįžtam prie senelių. apsilankėm šiandien pas seneį Juozą, šianien jo gimtadienis, norėjom pasveikint ir įteikti gėlių. Taip išėjo, kad atėjom artėjant dienos miegui, t.y. toks laikas kai vanduo jau pradeda kaisti savaime. įvertinkim pradinę temperatūrą 20 C.

Mūsų nelaimei seneio Juozo namie nebuvo, buvo išlėkęs į parduotuvę. Na gerai, palauksim. Aišku, močiutė mūsų nepaleis be vaišių. taigi, nr. 1 - močiutė išsitraukia sulčių. Agnė jau tokia dičkė, pati nustebau kai ji pasakė "Mamytė man neleidžia gerti sulčių, nes dantukų daktarytė neleidžia". Į ką močiutė atsako "Čia geros sultys, pati spaudžiau" ir įpila Agnei. nutyliu ir leidžiu gerti... žinau kad negalima taip balamutinti vaikų, bet gi esu labai "mandagi"... +10 С.

Atsigėrėm sulčių, ruošiames pietauti. Močiutė paduoda Agnei razinus... Taip ir įsivaizduoju kaip močiutė įkalbinėja Agnę suvalgyt mėsos, ir kaip anai nepatinka tie įkalbinėjimai, bet juk pavalgius razinų apetitas dingsta net man... čia jau būtų +20 С, taigi pasirenku bent +10: "Agnyte, suvalgyk tris razinkas ir padėk lėkštutę į šoną"...

Pavalgėm, senelio kaip nėr, taip nėr. ruošiames eiti namo. močiutė pradeda įkalbinėti Agnę pasilikti miegoti pas ją. na, kad man nuo to +200 С tai nieko, aš greit atvėstu. Bet po to kai Agnė pasako ne, tada dar karta Ne, tada dar kartą NE ir vistiek sulaukia pasiūymų miegoti pas močiutė, Agnei jau +40. ir ji neatvėsta!

Toliau ruošiames namo - grįžta senelis. ačiū dievui, nors neveltui atėjom :) pasveikinom, ruošiames toliau, senelis mus palydės. Besiaunant batukus pasirodo pirmieji "burbuliukai"... "aš neisiu". močiutė siūlo sūrio. jazau, jazau, juk tik atrodo kad tai "padeda", iš tikro tai dar vienas +10. Nusiraminus Agnė sulaukia sūrio - ir bur-bur, "aš neisiu". Tempiu už rankos į liftą, sėdam į mašiną, važiuojam namo. Sustojom kieme, senelis vedamas kuo geriausių ketinimų atidaro Agnės duris, ir ... nepataiko... duris TURĖJO atidaryti mama... taigi, likusieji +10 C ir virimo temperatūra pasiekta...

ką gi, nešu 15 kg savo besispardančio aukso, verdančio gyvo sidabro į nelemtą 6 aukštą ir taip pikstu ant savęs... nu ir kokio velnio reikėjo man to mandagumo, tiktų jei senelį pasveikintume ir telefonu. dabar va vienas vaikas "verda", o ir kitam ne į naudą tokie mano fiziniai pratimai...