Maisto prekių:
jeigu Agnė nesėdi vėžime, praktiškai nieko labai blogo nedaro - lentynų neverčia, stiklaunių nedaužo. tik šveičia viską nuo lentynų ir deda į krepšį. geriausiu atveju palieku visą tai nevietoj (nes ji krauna greičiau, nei aš išnešioju, taigi išnešiot neapsimoka). blogiausiu nepastebiu kai priperkam visokių čiudnų dalykų - pvz. du pakelius džiovintų čiobrelių šakelių, ekologiškos žalios arbatos su persikų kvapu...
jeigu Agnė sėdi vežyme, kesinasi paragauti viską ką dedu į jį - įskaitant žalius kiaušinius ir žalią mėsą. supakuota? nebėda, pieniniai dantys puikiai praardo pakuotę!
būtinas ritualas - pavažiuoti prekių padavimo juosta prie kasos. Kartais susimastau kokį maksimalų svorį ji turėtų kelt. bet gal 12 kg - neriba?
apsipirkimas nusiseka jei sugeba nugvelbt iš mano rankų piniginę tuo metu kai aš viena ranka laikau ją, kita kraunu pirkinius į maišą o trečia pasirašinėju čekį.
Drabužių parduotuvės:
drabužių parduotuvės buvo sukurtos tam, kad galima būtų slėptis nuo mamos tarp lentynų. nežinojot? karta pamečiau Agnę lindekse, ačiū vienai mamytei, kuri atvedė ją iš Mark&Spenser parduotuvės
matavimo kabinose patikrint ar visus tenkina jų išsirinkti dydžiai ir fasonai - mažų vaikų pareiga.
kiekvieną kabantį daiktą reikia pačiupinėt ir apžiūrėt. geriausia - nukabint.
mama, tu dar neturi ryškiai rožinio liemenuko ir juodų neriniuotų triusikų!
visus veidrodžius reikia patrankyt, būtinai dviem rankom.
kartą matavausi kelnes. tuo metu kai vienas jau nuemiau o kitų dar neužsidėjau, Agne užsidėjo mano batus ir su jais pabėgo į parduotuvę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą