dviračių žygis

Važiavom per Jonines į dviračių žygį. Keletas pastebėjimų:

Agnei laabai patiko važiuoti dviračio kėdutėj, o dar labiau bričkoj. Važiuodavo šaukdama "dzi-dzi" (suprask "greičiau mink!"), sustojus šaukdavo "dzi-dzi" (suprask "DAR!!!"), iš bričkos išlipti nenorėjo, kai atsegdavau diržus - susisegdavo vėl, kad tik važiuotų :)

Bričkoj labiau patiko važiuot kartu su Vėjum negu vienai. Nors visko tarp jų buvo - ir žvengė kartu, ir pasimušdavo :) Po biški pradeda bendrauti dviese, kartai iš kažko kykena, kartais pavaišina vienas kita kažkuo - ryžių paplotėlių arba akmenuku :)

4 dienas gyvenom sodyboj. Vietos daug, žmonių daug. Gana greitai Agnė pradėjo tuo naudotis :) laksto pati kur nori, tėvų nebereik :) Bendrauja su visais, išreikalauja ko nori :) labiausia man įstrigo ir patiko kaip Agnė nukritus susiranda akutėm artimiausią žmogų, tiesia ranką ir reikalaja padėt jai atsikelti :) ir teisingai daro! :)

Labai daug šneka. Daug šneka apie tai ko nori "dzi-dzi", "niam-niam", jei nieko nenori tiesiog kažką šneką, jei nusibosta ar pavargsto šnekėt, sako "aaaaaaaaa" :D