apie besąligišką meilę, žmogaus teises ir toleranciją

Agnė atsibunda po pietų miego - pikta kaip širšė (ir aš ŽINAU iš ko ji tai paveldėjo :) turiu omeny - šią nuostavią nuotaiką po miego). o diena graži - saulutė šviečia, mes su Mildute džiaugiames gyvenimu, įjungiu "tris milijonus".
- MAN NEPATINKA ŠITA DAINA!!!!!, - pikta Agnė užsidaro miegamajam.
užeinu į miegamąjį su sulankstytais drabužiais.
- IIIIIIIIIIII - spiegia, bando spirti mane su koja iš gulimos padėties. padedu drabužius, išeinu.
daina baigiasi - Agnė kaip niekur nieko išeina iš kambario, nuotaika jau patenkinama. pradedu jai aiškint apie besąligišką meilę : kad aš noriu kad ji mane mylėtų visaip - ir net kai aš klausausi dainos kuri jai nepatinka. aiškinu ir apie žmogaus teisę klausytis tų dainų kurios patinka ir apie tai, kokie skirtingi žmonės - vieniems patinka vienos dainos, kitiems kitos.
po valandėlės leidžiames laiptais į lauką. Mildutė nori leistis pati, kojos pinasi, leidžiames lėtai, neapsikentusi Agnė bando pakelti ja ir nunešti laiptais žemyn.
- Agnyte, leisk jai leistis pačiai. ji nori nusileisti PATI, o ne šiaip nusileisti.
...
- taip, kaip tu norėjai pasiklausyt tos dainos?
matyt viski kažkas išlieka iš tų ilgų moralizavimų :)