šiandien buvo klasikinis pavizdys, kaip vaikai gali suš... gyvenimą :)
grįžom visi iš vichy, pavargę, Mildutė mieganti. labai neišalkę, bet puodelis kavos su keksiuku - mmmmm :) paruošiau arbatos su spurga Agnei, kad pabūtų biški rami, ruošiu mums su Arūnu kavą. neužteko pieno, paprašiau Arūno paduoti naują pakelį. paduodamas, kažkaip užkabina žuvų taukų buteliuką. PAU - ant grindų riebalota bala ir ne mažiau riebalotos stiklų šukės... Agnė pradeda garsu bliauti, kad tėtis sudaužė jos MYLIMIAUSIUS vaistus... nuo bliovimo atsibunda Mildutė, kuri irgi pradeda bliauti (kažkaip pas kudikius taip yra - jei kas šalia verkia, ir jiems reikia)... vienžo
kavos aišku atsigėrėm, bet nekartu ir toli gražu ne ramiai. reik pasakyt kad ir likusi vakaro dalis buvo atatinkama - ir ant sofos prisisiota ir Agnė su žirklėm prikarpė perpus beveik pusę pakelio moliugų sėklų, ir užmigta labai vėlai. nu kodėl taip yra? :)))
2010 m. liepos 25 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
2 komentarai:
man, kaip turinčiai dalelę nacionalinio lietuviško charakterio, pirmas sakinys ypač žavingas :)
Jooo, kas gali būti blogiau už sudužusius arba ant drabužių užtiškusius žuvų taukus.... Brrrr. Užjaučiu...
Rašyti komentarą