niekas taip nešoka

turbūt kiekvieno vaikystėj yra drabužių-priverstukų. kai mama verčia užsidėt kažkokią nesamonę iš vilnonių pantalonų serijos. mano vaikystėj buvo skarelės ant galvos (tokios baltos su ančiukais. mama vertė su jom eiti į mokyklą, kai man buvo jau gal 8. SIAUBAS!!!. kai tik dingdavau iš mūsų lango "regėjimo lako", tučtojau nusiimdavau) dar - suknelės su pustom rankovėm, bet jų nebuvo tiek daug.

šiandien ruošiu Agnę į koncerto repeticiją. dažniausiai ten priduodi vaiką ir lauki valandą kol surepetuos visą koncertą. vaikas pašoka vieną šokį, o visą kitą laiką sėdi šaltoj salėj. visai ten jiems linksma, bet kadangi Agnė buvo su sloga, galvojau kaip ją šilčiau prirengti. vilnonė liemenė - OK. blogiausia kad kojos tik češkėse, o grindys gali būti šaltos, todėl dedu į kuprinytę vilnones kojines.

Agnė tik jas pamačius lupą patempė ir TAIP IŠRAIŠKINGAI sako "mama, niekas nešoka su vilnonėm kojinėm!". po šių žodžių taip ir įsivaizduoju kaip Agnytė iš gėdos už kojnes šoka akis į grindis nuleidus :))) jooo... velniop tą slogą :)