apie užuojautą

šiuo metu mano mergaitės sirguliuoja. na, tiesa sakant taip rimtai serga - šiandien pirma diena be temperatūros, o taip - iki 39. bet aš ne apie tai... sirgimo proga Mildutei reik dažnai praplauti nosį, o kudikiams žinia ši procedūra laaabai nemaloni. verkia mano leliukas, bet ką daryt.
tiesa sakant plaudama Mildai nosytę, į Agnę nežiūriu. bet po kokio trečio praplovimo atsisuku - žiūriu stovi ausis uždengus 8-/. pakalbėjom - sakau negali klausyti kaip Mildutė verkia? - taip.
vakare vėl ruošiuosi plauti mažytei nosį - Agnė gina ją, neleidžia plauti. sako nenori kad leliukas piktų...
na, daug minčių man visa tai sukėlė - ir dar kartą apie vaizdus per teliką, ir apie tai kaip svarbu padėt jai išreikšti žodžiais savo jausmus, ir apie prigimtinį žmonių ANTIžiaurumą (o juk kažkoks protinguolis sugalvojo posakį kad vaikai žiaurūs. kodėl?).