turbūt tik bėdų turguje nesiskundžiau tuo, kad gyvenam 6 aukšte be lifto... nepasakyčiau kad po tiek metų lipti laiptais yra labai sunku (nebent vyrui, kuris bando per vieną kartą užnešti 6 pilnus maximos maišus, arba paskutiniais neštumo mėnesiais, arba kai užsispiria Agnė ir ją reik nešt priverstinai besispardančią, arba kartu su piktu-piktu Basiuku 7 ryto arba 18 vakaro, kuomet visi kaimynai skuba darban arba atgal). bet kad tai yra be galo nuobodu - tas tiesa... įpatingai užknysa po to, kai Agnė pradėjo lipti namo pati, nes lipant - didelė pagunda pažiūrėti pro langą (kiekvienam aukšte), prisėsti pailsėti ant laiptuko, sėdint perrengti Martyną, iškraustyti mamos tašę, nusirengti ir įteikti garderobą mamai ir t.t.
Taigi, išradingi tėveliai, visad bandėm pagreitinti lipimo procesą. paskutinis Arūno atradimas - žaidimas "žodžiai".
Žaidimo taisyklės:
visi žaidėjai padeda po vieną koją ant pirmo laiptelio. vienas žaidėjas sugalvoja žodį. lipdami visi į taktą tą žodį kartoja. pvz "batas-batas-batas", kol užlipa pusę aukšto. tada kitas žaidėjas galvoja žodį ir t.t.
beje, galvoti galima ne tik žodį, bet ir kelis.
Agnės perlai - nieko bendro tarpusavy neturintys žodžiai (tipo "dūrų rankenos dėdė negalima bezdėti") (žodis "bezdėti" - apskritai labai pamėgtas ir dažnai vartojamas).
2009 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
įrašas apie laiptus, bet pasisakysiu apie 'bezdėjimą' ir pamėgtus žodžius. amžinas man klausimas, kodėl būtent tokie žodžiai tampa dažniausiai naudojami...
aha, ir atrodo nelabai akcentuoji tų žodžių "blogumo" :)
Labai smagiai juokiausi.:D Mes gyvenam penktam aukste be lifto. Viskas iki skausmo pazistama.:)
Rašyti komentarą