apie kalbos ribotumą ir jausmų išraišką

Vakar vakare su Agne turėjom labai įdomų (man) pokalbį.
Ėjom miegoti, pateikiau jai du pasirinkimus - arba miega savo lovoje su įjungta lepmute, arba miega mūsų lovoje, bet su išjungta lempute (nes lemputė labai ryškiai šviečia į mūsų lovą). nei vienas nei kitas varintas jai netiko, taigi pasirinkau savo nuožiūra - išjungiau lemputę ir pasilikom mūsų lovoje. Agnė ilgai rėkė-verkė, kol galiausiai "pasidavė" - lipam į jos lova.
Tada tik supratau kad ta lemputė jai ne šiaip sau, o labai-labai svarbi. keista, ji tamsos nebijo. pradėjau klausinėt kodėl jai tokia svarbi ta lemputė, klausiu ar bijai miegoti tamsoje, sako ne. klausiu tai kodėl????? pirma sakė nenoriu, nenoriu (suprask šnekėti šia tema), o paskui sako "nežinau to vardo" (suprask, negaliu išreikšti žodžiais). na tai dabar turiu daug apie ką pamastyt...