apie supratimą

Pastaruoju metu mėgstamiausia Agnės istorija - kodel šviesoforai sako "din-din". kažkada ėjom per perėją su bipsinčiu šviesoforu, Agnė paklausė kodėl jis bipsi, tai nuo to laiko šią istoriją pasakojau kokį šimtą kartų: yra tokie žmonės, kurie nieko nemato, nes jiems serga akytės. jiems būtų sudėtinga pereiti gatvę, bet kai šviesoforas bipsi, jie žino kad dega žalia šviesa ir galima eiti per gatvę. kas kart istoriją pasakoju naujai, vis ją papildydama ar kažką pasakydama kitaip.
Šiandien važiuojant mašina nuo mūsų namų viršuliškėse iki lazdynų papasakojau šią istoriją net tris kartus :)))
Kai eilinį kartą Agnė paklausė "mama, kodel kai kurie šviesoforai sako "din-din"?", Arūnas paprašė kad Agnė paaiškintų. Ji aišku spiriojosi kurį laiką, bet paskui paaiškino: "kai žmonės prieina prie šviesoforo, jis padaro "din-din", tada jie užsimerkia ir eina per gatvę"...

kažkada važiavom su Agne Vilnius-Kaunas autostrada, ji pastebėjo skiramojoje juostoje tokius žalius "irklus", paklausė kam jų reikia. Paaiškinau, kad jie reikalingi tam, kad nesimatytų mašinų, kurios važiuoja priešinga puse, kad tų mašinų šviesos nespigintų akyčių. Šiandien važiuojam, pamatėm tuos irklus, paprašiau Agnės paaiškinti tėčiui kam jie reikalingi. Sako "kad saulė į akytes nešviestų"...

nu ir kaip reik su vaiku šnekėti, kad jis suprastų taip kaip nori kad suprastų :)))
beje, Arūnas pasakė kad aš jį lygiai taip pat "suprantu" :)))