ką veikti lauke kai lyja

šiandien lauke lyja, bet Agnė vistiek norėjo pasivaikščiuoti. Tiesa sakant, man ėjimas į lauką virsta kankyne, kai man tame lauke nėra ką veikti. O kai lyja, ir dar nevažiuojam kurnors toli nuo namų - būtent taip ir atstitinka.

Šiandien sugalvojau sau pramogą - mokinomes pereit per gatvę. Tipo - sustojam, pažiūrim į vieną pusę, į kitą, Agnė turi pasakyt ar nevažiuoja mašinos, ir pateikti išvadas - galima eit per kelią ar ne. Treniravimoes aišku kiemuose. Šiaip viską Agnė suprato, tik (visada būna tas tik, vien dėl jo verta rašyt blogą :) ) ją labai trikdė netoliese laisvės pr. važiuojančios mašinos. Pažiūri į tą pusę, ir vis tos mašinos žiužiuoja (važiuoja) :))) niekaip negalėjom pereit :))

Dar turim du maršrutus lauke, kurie nepriklauso nuo orų, ir kurie man yra nenuobodūs.

Pirmas - važiuojam lesinti antytes. Maršrutas toks: pasistatom mašiną kurnors prie seimo, nueinam į parduotuvę Gedo pr., nusiperkam duonos, nusileidžiam prie upės ir lesinam antytes. užtrunkam su viskuo apie valandą (plius kelionė). Lėti mūsų tempai :)

Antras maršrutas - pasistatom mašiną gedimino požeminėje aikštelėje, išlipam prie gedimino 9. Kartais užeinam ten prie fontano ir pavažinėt eskalatoriumi, tada nueinam į coffy inn kavos (man), dar biški pasitūsinam prie jo ant laiptelių, praeinam Gedo prospektu iki katedros aikštės, nueinam iki dėdes su arkliuku (Gedimino paminklo), apsisukam ir traukiam atgal. Užtrunka irgi apie valandą.

Aišku būna ir kitų marštutų, bet šitie du dažniausiai pasitaiko ir mažiausiai kinta. Aišku, kai einam į lauką su tėčiu ar draugais - būna visai smagu, ir nereik nieko išsigalvot.

Šiaip man dabar pasidarė problema išeit į lauką, nors ir einam kasdien. Nu kiek galima tas antytes lesint, greit jau nebepaskris iš storumo :)))