2008 m. liepos 14 d., pirmadienis

maitinimo padėtis

Šitos maitinimo padėties manęs pamokino gimdymo namuose.

Geriausia pradėt maitint dar miegantį ar prasibudinėjantį vaiką. Nes jei vaikelis jau bus atsibudęs ir net verks kaip norės valgyt – bus neramesnis ir mažiau šansų kad pasiseks.

Pirmą reik atsigult ant šono, įsitaisyt taip kad galėtum išgulėt ILGAI – valandą, dvi.


Tada paguldyt vaiką šalia ant šoniuko, kaip pirmam paveiksle. Paguldyt taip kad vaiko nosytė būtų ties speneliu. Jei vis dar miega – pakutenti žandukus. Ir laukti – kol vaikas labai plačiai prasižiot. Laukti kantriai ir neskubinti jo, nekišti papo prie vaiko.


Kai vaikelis labai plačiai prasižiojo - ta ranka, kuri apkabina vaikutį, pastumti jį VISĄ prie savęs, ne tik galvytę (kaip antram paveiksliuke). Stumiant, burnytė automatiškai atsidurs ties speneliu, o pilvukas glausis prie jūsų pilvo (kas irgi neblogai virškinimui). Reik stengtis kad vaikelis pats apžiotų krūtį, nekišt jam kruties rankomis, neprisitraukti prie jo pačiai (vėliau bus galima visą tai išbandyt, bet pradžiai reik kad vaikas išmoktų teisingai paimt, o jūs- paduot krūtį).




Rezultatas turi atrodyt maždaug taip, nors kai maitinau Agnę, galvytė buvo labiau užsivertus atgal (čia ne aš :) )







Svarbiausia – kaip vaikelis apžiojo krūtį – jo burnytė turi būti plačiai išsižiojus (kaip šitam paveiksliuke žemiau), apgaubti kuo daugiau oreolės, ypač apatinės, valgant turi judėti žandikaulis prie ausyčių.

Jeigu taip nesigavo – patartina viską pakartot iš naujo. Tik prieš atimant krūtį, nepamirškit kad reik įkišti pirštą tarp vaiko lupyčių, pasigirsta toks garsas lyg atidarytum limonado butelį  - tik tada galima atsitraukti nuo vaiko. Kitaip susidaro vakuumas, ir bandant atplėšt vaiką nuo kruties dar labiau žalojamas spenelis.

Skanaus :)

Komentarų nėra: