Kad liktų istorija apie didvyriškas tėvų pastangas :)

nuo pradžių - tai aišku žmona vis prašo prisidėt prie pildymo, iš kitos pusės - šios dienos, oi nakties įspūdžiai.
Atrodytų viskas šį vakarą einasi normaliai (negaliu sakyt gerai, nes guliu lovoj su beveik 39 celcijais). Grižo Agnė ir žmona gal apie 8-tą, Agnė pakilios nuotaikos, žmona irgi :). Pavalgius, apsitvarkius atėjo laikas Agnei miegot, nuėjo į vonią ir į lovą. Na, ne taip ilgai trukus, žmona sugrįžta laiminga, nes miegamajame tylu - dukrytė užmigo. gal kokia 10-ta.
Abu patenkinti.... Na turbūt po gero pusvalandžio garsas iš miegamojo -a e a e a e a. Na ką, susižvalgom ir einu aš - Agnė sėdi lovoj ir zirzia. Na aš nedegdamas šviesos, ir su jos ir mano mylima lopšine :) "Du gaideliai..." greitai užsnustam. gal po 15 min aš ją palieku ramiai miegančią. Keliais dienas migu kitam kambarį - gal mažiau virusų Agnė gaus.
na sulaukiam 11-tos ir vėl verkimas. Vėl einu aš, bet man jau nesiseka, nei užliuliuot, nei uždainuot. Kviečiu žmonelę, o jos akyse jau matau sugedusią nuotaiką...
Intuicija sako -nežinia ar užmigs. Ir iš tikrųjų gal po kokio pusvalandžio iš miegamojo durų pasirodo žmonelė su Agne ant rankų - turbut jau 12-tą jau išmušė.
pasodino prie žaislų ir ji sau ramiai kokį 10 minučių pažaidė, žmona spėjo į dušą.
Tada su Agne, į miegamąjį. nu ir ką - visą laiką kol rašau girdžiu džiaugsmingus žvygavimus, apie miegą nėr kalbos - o jau beveik pirma nakties... Tiesa, žmonelė per visą laiką nuo miegojimo pradžios pakeitė visas 3 sauskelnes...
O mes dar pavakarot ir arbatos ramiai norėjom išgert...
Kas dar svarbu - tai ne išskirtinė diena, teisingiau vakaras ir naktis. Na šiek tiek lengviau, o lyg ir garsai nutilo, bet mes jau liksm be arbatos...