sergam

Infekcinė mononukleozė
www.infomed.lt Brigita Budrytė

Epštein-Bar viruso infekcija (liaukų uždegimas, infekcinė mononukleozė, Mononucleosis infeciosa, Glandular fever)

Infekcinė mononukleozė, arba liaukų uždegimas, yra ūminė virusinė infekcija, sukeliama Epštein-Bar viruso.[...]
Epštein-Bar virusas yra perduodamas oro-lašeliniu ir kontaktiniu keliu. Virusu galima užsikrėsti ir perpilant kraują, kaulų čiulpų transplantacijos metu. Tačiau dažniausiai virusas yra perduodamas kitam žmogui per seiles, tad infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis. Infekcijos šaltinis – ūmia ar lėtine forma sergantis infekcine mononukleoze žmogus. Nustatyta, kad daugiausiai liaukų uždegimu susergama ankstyvoje vaikystėje ir vėlyvoje paauglystėje, dažniau rudenį ir pavasarį. Jaunuoliai, kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, suserga daug dažniau. Inkubacinis laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą ir simptomų atsiradimo trunka 5-12 dienų, o kartais gali tęstis ir iki dviejų mėnesių.
Simptomai
•Dvi savaites iki pagrindinių ligos simptomų atsiradimo pacientas gali jaustis lyg peršalęs: jam skauda galvą, atsiranda sloga, kosulys;
•Ligoniui prasideda stiprus gerklės skausmas, būna tonzilių, žiočių lankų, ryklės sienelės patinimas, paraudimas, ant tonzilių – lengvai nusiimantys apnašai (būna 90% ligonių), kurie po to nekraujuoja;
•Pasunkėja kvėpavimas pro nosį, gali atsirasti nosinis balsas, knarkimas;
•Pacientas karščiuoja (nuo keturių dienų iki mėnesio, dažniausiai temperatūra pakyla iki 38- 40 C);
•Ligonis skundžiasi galvos, raumenų, kaulų skausmais;
•Pacientas gausiai prakaituoja, jaučiasi labai pavargęs, praranda apetitą;
•Dėl padidėjusios blužnies gali prasidėti pilvo skausmai;
•Padidėja kaklo, pažasties ir kirkšnies limfiniai mazgai, neretai jų padidėjimas gali būti pirmas ligos simptomas. Paprastai jie išauga iki 1-3 cm dydžio.
•Limfiniai mazgai yra neskausmingi, standoki, nesuaugę su aplinkiniais audiniais;
•Ligos dieną kepenys padidėja;
•Atsiranda viso kūno nespecifinis bėrimas gelsvos odos fone;
•Gali pasireikšti depresija;
Diagnozės nustatymas

Infekcinė mononukleozė diagnozuojama remiantis klinikiniais simptomais ir bendruoju bei biocheminiu kraujo tyrimais. Kraujo tyrime randamas padidėjęs monocitų (vienų iš baltųjų kraujo kūnelių) kiekis. Jų kiekis išauga nuo 30 iki 50-70 proc. Kad būtų patikslinta infekcinės mononukleozės diagnozė, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, kurio metu yra nustatomi specifiniai viruso antikūnai. Jie gali būti aptinkami 3-6 savaitę nuo ligos pradžios ir išlieka visą gyvenimą.

Komplikacijos

Dažniausiai pasveikstama per 2-4 savaites ir jokių liekamųjų reiškinių ar komplikacijų nepasireiškia. Tačiau kartais gali išsivystyti:
•Dalinis kvėpavimų takų nepraeinamumas;
•Plaučių uždegimas;
•Anemija;
•Trombocitopenija (sumažėjęs kraujo plokštelių kiekis);
•Meningitas (smegenų dangalų uždegimas dėl pažeistos centrinės nervų sistemos), galvinių nervų pažeidimai;
•Labai retais atvejais gali plyšti blužnis;
•Kartais ligos eiga yra labai sunki ir tampa lėtine;
Gydymas

Ligos simptomus gali palengvinti konservatyvios gydymo priemonės. Rekomenduojama gerti karštus gėrimus, kurie sumažins gerklės skausmą. Jeigu karščiuojate, būtina vartoti daug skysčių, kad neatsirastų dehidratacijos požymių. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo reikalaujančios veiklos ir praleisti kelias dienas lovoje. Rekomenduojama palaukti bent kelias savaites ir tik tada grįžti prie normalaus fizinio aktyvumo. Patariama šešias savaites po ligos nevartoti alkoholinių gėrimų. Dėl didelio nuovargio, kuris vargina beveik visus pacientus, gali prireikti net kelių mėnesių, kol žmogus pasijaus visiškai sveikas. Tad būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą, sveikai maitintis, vengti svaigiųjų gėrimų ir nerūkyti, kad sveikimo periodas būtų kuo trumpesnis ir efektyvesnis.

Persirgus infekcine mononukleoze, įgyjamas ilgalaikis imunitetas, apsaugantis nuo pakartotinio infekcijos simptominio pasireiškimo. Nustatyta, kad net 90-95 proc. pasaulio žmonių turi Epštein-Bar viruso antikūnių.
Specifinio medikamentinio gydymo prieš Epštein-Bar virusą nėra. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali būti skiriami, jeigu pacientą vargina stiprūs skausmai ir aukšta temperatūra.