lova

iki šiol Agnė miegojo mūsų lovoj. man buvo labai patogu, vyras irgi įprato. bučiau nieko nekeitus, bet vyras prasitarė kad labai bijo juk teks miegoti mūsų 160 cm pločio lovoj keturiese (Agnė jau ir dabar miega skersai ja, taigi vyras būna prispaustas prie radiatoriaus, o aš užimu laisvą vietą, dažniausiai irgi palei kurią nors laisvą diagonalę). taigi, pribrendo sprendimas perkelti Agnę į savo lovą.
šiaip tai turėjom kudikišką lovytę. ir visai neblogai galima būtų Agnę ten migdyt. na bet nusprendėm pirkti tikrą didelę lovą, maža to, dar ir "pusantro" aukšto (kad po ja tilptų mūsų lova, t.y. čiužinys), nes kitaip kambary viso to neišdėstytum. štai tokią. na, argumentas turbūt buvo tas, kad tokioj didelėj lovoj būtų patogu Agnę migdyt, nes tuo metu kai rinkomes lovytę, migdžiau ją maitindama (apie tai kad jau nebemaitinu, vis neprisiruošiu čia parašyt, vis dar širdį skauda :( ).
nusprendėm ir nupirkom. aišku, bijojau kaip praeis "adaptacija", kaip reikės versti vaiką ten miegoti. na bet nuo pat pirmos dienos Agnė miega tik savo naujoje lovoje. Ir viskas būtų tiesiog nuostabu, bet matyt jai vis dar reikia tėvų šilumos, kvapų ir pan., nes prabudinėja ji turbūt kas valandą. tenka atsistoti, ją paraminti, bet po kokio 4 karto kantrybė dingsta ir vienas iš mūsų lipa į tą jos didelę lovą ir miega kartu iki ryto. tada viskas būna ramu. tiesa sakant, lipdama ten 39 neštumo savaitę, kiek nerimauju (švelniai tariant), o nulipdama - tuo labiau :)))) nulipant atbulomis - kliuva pilvas, lipant priekiu - netelpa užpakalis :)))) (rašau visą tai tam, kad Agnė paskaitytų kuomet pati bus neščia. dar reiktų parašyt kaip ji prašo manęs uždėt jai batukus, žaisti atsisėdus ant grindų ir šiaip vaiko po visą butą tipo "mama, einam pažiūrėt, ar liutukui neliudna miegoti vienam... :)))) )
Taigi, dėl tokio mūsų padriko pasiskirstymo lovomis Agei kyla daugybė idejų - pvz. kai gims leliukas - tėtis miegos didelėj (t.y. aukštoje, Agnės) lovoje, o Agnė, mama ir leliukas - mamos lovoje. arba kad mama ir tėtis miegos didelėje lovoje, Agnė leliukiškoje, o čiužinys bus skirtas šokinėjimui.
Aišku, Agnei iškylo klausimas kas atsitiks jos leliukiškai lovai. tiksliau, klausimo jai neiškylo, nes ji iškart ją "atidavė" leliukui, bet aš nusprendžiau kad neverta jos dar du metus tuščiai laikyt ir pasakiau kad parduosiu. susiję klausimai: "o kaip mes ją nuvešim į parduotuvę?" ne, Agnyte, į parduotuvę nevešim, paduosim skelbimą, ir kam reikės - atvažiuos ir pasiims. "mama, o kada atvažiuos nupirkti lovytę?" ir t.t. tačiau kadangi lovytė dar vis neparduota, dabar ten miega Čianga, Martynas, liutas ir kiti mūsų namų gyventojai.