kartais pagalvoju, kokia šeima atrodom žvelgiant iš šono. juk iš tikrųjų esam labia geri :))) rūpestingi tėvai, mylintys vyras ir žmona, stengiames gyvent kuo sveikiau, šiukšles rūšiuojam, ir pan :)
nuėjom užvakar su Agne į parduotuvę. į parduotuvę - nes orai labai šlykštūs, lyjo, tai šiaip pasivaikščiuoti be tikslo negalėčiau prisiversti. taigi nupirkom visokių menknekių - vatos, dantų siūlo, dar tėtis paprašė padaryt jam šventę ir nupirkti alaus.
taigi vaizdelis: stumiam mes su Agne savo vėžimėlius link savitarnos kasų, ant manojo, tiesiai ant lopšio, ten kur Mildutės kojos - guli alaus bambalis. dar reik įvertinti Agnės apsirengimo stiliuką, apie jį rašiau anksčiau. Priedo, ji visa susivėlusi, nes kas gi šukuoja viakus prieš einant į lauką... prieinam prie kasų, ir prasideda... pasrodo, priėjom "ne prie tos kasos", Agnė kaip pradeda rėkti visu balsu "MAMA, EINAM PRIE TOS KASOS, NE PRIE ŠITOS", kartu krauna prekes nuo vėžimėlio ir kasos į savo vėžimėlį, aš bandau nesuskaičiuotus atimti. na gryn suplanuota prekių vagystė... įpatingai gražiai atrodo kaip aš (jauna mama su vėžimėliu) ir Agnė (panelė 2,5 metų) atiminėjam viena iš kitos alaus bambalį. kad ir kaip gėda už tokį siaubingą elgesį :))), bandau nenusileisti Agnei ir pasakyti keletą "pozytivaus auklėjimo" frazių, kurios aišku nėra išgirstos. ačiū Dievui, situaciją gelbėja virš praėjimo pakabinta didžiūlė pripučiama karvė su visomis anatominėmis karvėms būdingomis detalėmis - Agnė ją pastebi, ir ... "MAMA, ŽIŪRĖK, KARVĖ SU PIMPALIUKAIS!"
žodžiu, linksma :)
2009 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
7 komentarai:
del panasiu minciu as daznai neperku vyno ar alaus, kai bunu pardej su Vilium. Hmm, jau pirkau, vadinasi, nepirkdavau iki labai neseno laiko :)) Tikriausiai, irgi susirupinusi buvai del savo pacios ivaizdzio. Esu ir cigareciu pirkusi, ne sau, vyrui :)
:DDD
man labai patiko geros šeimos samprata :) mes bloga šeima, šiukšlių nerūšiuojam ir pykstamės dėl batareikų, kurias aš žadu vežti į prekybos centrą išmesti tam skirtoje vietoje, visada pamirštu, tada vyras jas kėsinasi išmesti tam neskirtoje vietoje, o aš ginu jas kaip didžiausią turtą.
panasus jausmai parduotuvese ar viesose vietose mane apimdavo ir be alkoholio - vienas begt, kitas rekt, tada pirmas verkt... (Jonas vis kesinasi i mano surinktas batareikas. as jas i maiseli tipo ismetimui, jis i savo maisa pazaidimui. turbut 'nedaveshiu' iki spec. vietos). o kaip rusiuojate - man va idomu, ar plaunate plastika/stikla, nugramdote popierines etiketes nuo ju?
pas mus irgi batareikų maišelis yr :)))
kai jau rūšiuojam, rūšiuojam tvarkingai - viską nuplaunam, nugrandam, sąvaržėles ištraukiam. bet kartais pasitaiko "nerūšiadieniai" - tada viskas keliauja į bendrą šiukšlių kibirą ... yra mum dar kur tobulėt
Etikeciu gramdyt nebutina, bet isplaut tikrai reikia :)
Beje mano antroji puse isvis turi perdeta polinki i rusiavima, vakar bandziau isaiskint kad pringles dezute neperdirbama, bet nesekmingai.. :))
O prie ko buvo priskirta ta "Pringles" dezute?:) Popieriaus?
Bateriju puodeli ir as turiu, tik vis pamirstu tas baterijas i rankinuka susimest, kai i prekybos centra vaziuoju.:(
Rašyti komentarą