emocijos

man patinka kaip Agnė moka džiaugtis. Vakar buvom baseina, tai tik atėjus - juokiasi, krykštauja, šaukia, kojom-rankom savo emocijas išreiškia :) kaip būtų gerai jei ji išsaugotų šį gebėjima ir niekad nežinotų kas yra "santūri šypsena". Leidžiu jai pašaukt, paspygaut, kartais netinkamu laiku ir netinkamoj vietoj, nenoriu jos stabdyt ar tildyt.

kita emocija - užuojauta ar empatija, nežinau kaip įvardint tai ką sugeba jausti Agnė dabar. Tiesiog pastebėjau kad kitų vaikų neigiamos emocijos ją labai veikia, jei kasnors verkia šalia - jin pasimeta, išsigasta, sutrinka. Dar pastebėjau, kad jei tokioje situacijoje jai parodyt ar pasakyt ką reik daryt - prieit, paglostyt, pabučiuot, pagailėt - sąmyšis, baimė dingsta, lieka gal tik liudėsis ir susirūpinimas. Todėl jei kas verkia, vis raginu ją "pagailėt".