Gimdymas

Gimdymas prasidėjo apie 3 nakties. Prisimenu prabudau, ir jaučiu kad nubėgo vandenys, bet taaaip norisi miego. Kelias minutes galvojau ką čia daryt - ar eit miegot ar visgi važiuot gimdyt. Prisiminiau kad ir Šemeta ir Mileris (gydytojas kuris prižiūrėjo neštumą) sakė kad kai tik vandenys nubego iškart važiuot. Pažadinau Arūną, susiruošėm, atsisėdom į mašiną, nuvažiavom. Priemime berods nieko nebuvo, įformino visus dokumenus, paskambinom Mileriui, vienžo viskas kaip ir turi būti. Atvažiavo Mileris, apžiūrėjo (atidarymas 1 cm, +kaklelis dar ilgas), palydėjo į gimdyklą.
Įėjom... Pirmas įspudis - ką dabar veikt??? sąrėmiai kas 5 min., nelabai varginantys. Gimdykloj lova, gimdymo stalas, vonia. Ehhh, norėjau aš šioje gimdykloje gimdyt, bet gi dabar vonia nepasinaudosi. Nutarėm su Arūnu miegot - jis lovoj o aš ant gimdymo stalo. Neilgai kažkaip pamiegojom, pradėjo lankyti akušerė, prijungė prie aparato, paklausė Agnės širdelės, apsilankė gydytojas. Pamiegot nepavyko.
Po 3 valandų žiūrim progresą. Progresas - nulinis... Nutarėm dar tiek pat gimdyt "naturaliai" - be skatinamųjų. Nuo nuskausminimo aišku atsisakiau iškart.
Vėl vaikšau po palatą "kareivėliu" (liepė daug judėt, bet iš palatos neišeit. hm, ką gi čia daugiau sugalvosi). Sėdžiu ir šokinėju ant kamuolio. Kvepuoju per sąrėmius - vienas - įkvepiu per nosį, du, tris - iškvepiu per burną. Per sąrėmį - 12 įkvepimų. Dar po 3 valandų - progresas toks pats...
Ką gi, leidžia skatinamuosius. sąrėmiai dažnesni, stipresni. kentėt galima. dabar šokinėju ant kamuolio pririšta prie aparato.
Po 3 valandų atjungė "pompą". Pastatė lašalinę. Paprašiau Arūno pažiūrėt ką čia man leidžią - sako ringerį. Ną šitą biesą pažistu, per neštumą 4 kartus ligoninėj gulėjau, vis jį leido. Kaip ir visada, atsuku lašalinę "ant maksimumo" kad greičiau sulašėtų. ir čia prasideda... nesibaigiantis sarėmis... jau 60 kartų įkvėpiau, toliau nebeskaičiuoju.. na dar pati pakentėčiau... bet stoja širdutė... pradedu suprasti kad skatinamieju turbut buvo į tą ringerį sušvirkštyti... šaukiu Arūnui "kviesk akušerę"... jis išbiega, grįžta, nieko nerado. Šaukiu dar garsiau "KVIESK AKUŠERĘ". Šį kart grįžta dviese... Širdutė jau plaka normaliai. Papasakoju jai kas atsitiko. Nieko nesako, bet žvilgsnis, na, atitinkamas. Pakviečia gydytoja. Nusprendžia skatinamųjų nebeleist.
Dar 3 valandos sąrėmių. Keistas gydytojo patarimas - tarp sąrėmių pamiegot... tarpas tarp jų ~2-3 minutės, kur jau čia pamiegosi??? Išjungia aparato garsą, kad negirdėčiau kaip plaka širdutė. Nusprendžia kad man reik pailsėti, leidžia kažkokį dirbtinį miegą. Košmaras, tikrai miegu, bet sąrėmiai tęsiasi, skausmas taip pat - o kvėpuot jėgų nėr. Po 3 valandų žiūrim progresą - tas pats 1 cm... Pakvietė kitą gydytoją. Iš pokalbio suprantu, kad širdutė vėl buvo sustreikavus. Pasitarę nusprendžia kad geriausia išeitis - operacija. Pasako man. Sutinku. Atneša pasirašyt sutartį, siūlo perskaityt, keistuoliai. Skaičiau prieš kelias savaites, taigi pasirašau neskaičius. Veža į operacinę.
Labai bijojau spinalinės nejautros (čia kai leidžia vaistus į nugaros smegenis). Todėl kad paprastai leidžia toje vietoje, kur pas mane stuburas lužęs, ir kaulai suaugę. Anesteziologė siulo bendrą nejautrą, betgi vaikui gali pakenkti, ypač kad jau buvo sustojus širdutė... Sakau geriau bandom spinalinę. Bando. Pati bijo, matosi iš balso, man irgi nuo to drasos nedaugėja. Pasodina ant stalo, liepia nejudėt. Sako leis žemiau lužio vietos, sako gali nesuveikt, tada leis į vėną, tipo bendrą. Kai duria toks ispudis kad elektra praeina, kaip čia galima nejudėt? Guliu laukiu ar suveiks. Vieną koją atjungė (kairę berods), kitos - ne. Bijau kad neatjungs, kad nereiktų daryt bendros narkozės. Atjungė galiausiai viską. Daro operaciją. Anesteziologė labai maloni moteris - vis man galvą paglostydavo operacijos metu. Jaučiuosi kaip kraustomas maksimos maišas. Po 40 minučių (16:22) girdžiu "miau" :) gimė Agnė :)
Jaučiau kad bus mergaitė, ir echoskopotuoja sakė kad greičiausia mergaitė, bet vistiek perklausiu "tai kas?". Gydytojas "berniukas"... LABAI nustebau, sakau "kaip berniukas?". Kita gydytoja "daktarę, ką Jus, taigi mergaitė" :) labai noriu į ją pažiūrėt, bet matau tik kažkokį atspindį, jau nepamenu per kur - Agnės siluetą, gulinčios ant pilvo ant gydytojo rankos, dar su kabančia virkštele.
Kol mane siuvo - Agnė pasvėrė, nuplovė, suvystė, atnešė man "parodyt" ir "pabučiuot"... labai pikta seselė - taip greit prabėgo, gi žino kaip norisi pamatyt, o aš net normaliai nepamačiau, ir išnešė. Arūnui nors palaikyt leido.
Mane nuvežė į reanimacinę palatą. Agnę į vaikų skyrių. Toks vat buvo gimdymas.